Mokslininkai analizavo dviejų retų Marso uolienų, kurios į Žemę nukrito kaip meteoritai, sudėtį ir nustatė, kad Marso vanduo greičiausiai atkeliavo iš planetinių sudedamųjų blokų, panašių į tuos, kurie suformavo Žemę. Abi planetos greičiausiai formavosi panašiai, tačiau tuomet pasuko skirtingais evoliucijos keliais, rašo SPACE.com.
Šis atradimas prieštarauja plačiai paplitusiai idėjai, kad vanduo kietose planetose, tokiuose kaip Žemė ir Marsas, atkeliavo iš kometų. Dabar mokslininkai teigia, kad jis kilo chondritiniuose meteorituose, kuriuose yra mažų, grūdėtų mineralų, kurie integravosi į planetas, ant kurių nusileido.
„Šiuose meteorituose yra sukauptų bazaltinių skysčių, panašių į bazaltus, kurie išsiveržia Havajuose“, – teigė tyrimo bendraautorius Johnas Jonesas, eksperimentinės petrologijos ekspertas iš NASA Johnsono kosmoso centro Hjustone.
Tyrimui vadovavo Tomohiro Usui iš NASA Mėnulio ir planetų instituto Hjustone.
Du tyrinėti Marso meteoritai reprezentuoja du labai skirtingus senovinio vandens šaltinius raudonojoje planetoje, nustatė mokslininkai.
Viena kosminė uoliena atkeliavo iš vidurinio Marso sluoksnio, vadinamo mantija. Joje rasta vandens pėdsakų iš planetos centrinės dalies ir maždaug toks pats kiekis tam tikro tipo vandenilio, randamo Žemėje.
Kitame meteorite gausu medžiagos iš Marso plutos ir atmosferos.
Meteoritas iš mantijos leidžia manyti, kad Marso vidus yra sausas. Tuo metu kitame meteorite vandens yra 10 kartų daugiau, o tai rodo, kad kadaise Marso paviršius galėjo būti labai drėgnas.
„Skirtingą Marso meteoritų sudėtį aiškina įvairios teorijos. Iki šio tyrimo nebuvo jokių tiesioginių įrodymų, kad pirmykštėje Marso lavoje buvo medžiagos iš Marso paviršiaus“, – teigė T. Usui.
