Daug kas prognozavo, kad bus apdovanotas genomo redagavimo įrankį CRISPR/Cas9 atradęs profesorius Virginijus Šikšnys. Šis įrankis jau po kelerių metų gelbės ne tik nepagydomomis ligomis sergančių, bet nuo bado kenčiančių žmonių gyvybes.

Švedijos karališkoji mokslų akademija prizą paskyrė trims mokslininkams, kurie sukūrė mažiausias pasaulio mašinas.

Jeanas-Pierre'as Sauvage, seras J. Fraseris Stoddartas ir Bernardas L. Feringas buvo apdovanoti už molekulinių mašinų sukūrimą ir sintezę: jie atrado būdą susieti molekules ir sukurti mažus liftus, motorus ir mažus raumenis.

„Jie sukūrė molekules, kurių judesius galima valdyti, kurios gali atlikti tam tikrą darbą, kai suteikiama energijos... Molekulinės mašinos veikiausiai bus panaudotos kuriant naujas medžiagas, jutiklius ir energijos saugojimo sistemas“, – sakoma Nobelio premiją paskelbusio komiteto pranešime.

Šie dariniai yra maždaug 1 tūkst. kartų plonesni už plaukus.

Proveržis šioje technologijoje yra pasiektas 1983 m.: J. P. Sauvage'as panaudojo vario jonus ir jomis mechaniniu ryšiu susiejo molekules. Šis mokslininkas gimęs 1944 m., Paryžiuje. Šiuo metu jis yra Strasbūro universiteto profesorius emeritas ir Prancūzijos nacionalinio mokslinių tyrimų centro tyrėjas emeritas.

F. Stoddartas gimęs 1942 metais Edinburge, Jungtinėje Karalystėje. Šiuo metu jis dirba Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Bernardas L. Feringa gimęs 1951 m. Nyderlanduose: jis yra organinės chemijos profesorius Groningeno universitete Nyderlanduose.

Prof. L. Feringa, sužinojęs apie laimėjimą, sakė: „Nežinau, ką pasakyti, esu priblokštas. Ir antras dalykas, kurį turiu pasakyti, esu labai sujaudintas.“

Laureatai pasidalys premijos piniginę dalį – 8 mln. Švedijos kronų (834 tūkst. eurų).

Per iškilmingą ceremoniją, kuri Stokholme vyks gruodžio 10 dieną, minint jos steigėjo Alfredo Nobelio mirties 1896 metais sukaktį, kiekvienam laureatui taip pat bus įteiktas diplomas ir aukso medalis.

Praeitais metais Nobelio chemijos premija buvo paskirta švedui Tomui Lindahliui, Paului Modrichui iš Jungtinių Valstijų ir turkų bei amerikiečių mokslininkui Azizui Sancarui už DNR pažaidų šalinimo mechanizmo tyrimus.

Šių metų Nobelio premijų dalybų sezonas prasidėjo pirmadienį, kai buvo paskelbta, kad apdovanojimo už pasiekimus medicinos ir fiziologijos srityje atiteks japonų biologui Yoshinori Ohsumi, tyrusiam ląstelių autofagijos mechanizmus. Šis procesas lemia ląstelės sudedamųjų dalių – organelių – tvarkingą suardymą ir perdirbimą.

Antradienį buvo paskelbta, kad Nobelio fizikos premiją pelnė trys britų kilmės JAV dirbantys mokslininkai - Davidas Thoulessas , Duncanas Haldane'as ir Michaelas Kosterlitzas. Jie buvo pagerbti už egzotiškų kvantinio pasaulio savybių tyrimus – teorinį medžiagos topologinių fazių ir jų virsmų atradimą.

Penktadienį paaiškės, kam atiteks prestižinė taikos premija. Vadinamojo Nobelio apdovanojimo ekonomikos srityje ir Nobelio literatūros premijos laureatų vardai bus paskelbti ateinančią savaitę.