Kaip rašo iflscience.com, šią iki šiol nežinotą vietą, pavadintą pavadintą Aguada Fénix, archeologai atrado Meksikos Tabasco regione, netoli Usumacintos upės, naudodamiesi lidaru. Tai revoliucine lazerinio skenavimo technologija, galinti parodyti seniai pamirštas kraštovaizdžio ypatybes, kurias paslėpė per šimtmečius užaugusios džiunglės.
Kaip pranešama žurnale „Nature“ publikuotame straipsnyje, komandos atliktas lidaro tyrimas parodė, kad paminklinę struktūrą sudaro dirbtinė 15 metrų aukščio platforma, kurios matmenys yra 1413 metrų iš šiaurės į pietus ir šiek tiek mažiau nei 400 metrų iš rytų į vakarus. Nuo platformos taip pat driekiasi mažiausiai devyni takai. Remdamiesi konstrukcijos aštriais kampais ir tiesiomis linijomis, tyrėjai teigia, kad akivaizdu, jog ją sukūrė žmonės, o ne natūralūs geologiniai procesai.
„Remiantis apimtimi, tai yra didžiausia majų konstrukcija per visą jų ikikolumbinę istoriją. Objekto tūris – 3,8 milijono kubinių metrų – yra didesnis nei didžiosios Egipto Gizos piramidės, kurios tūris tik 2,6 milijono m3“, – teigia tyrimo autorius ir Arizonos universiteto Antropologijos mokyklos profesorius Takeshi Inomata.
70 pavyzdžių matavimai radioaktyviąja anglimi parodė, kad archeologinis objektas yra apie 3000 metų senumo. Jis greičiausiai pastatytas 1000–800 metų prieš mūsų erą, todėl tai yra seniausia paminklinė konstrukcija, iki šiol surasta majų teritorijoje.
Kodėl senovės žmonės būtų ėmęsi tokio ambicingo statybų projekto? Kaip ir kiti dideli plokščiakalniai Majų žemumoje, yra įtariama, kad ši platforma buvo naudojama kaip astronominė apžvalgos aikštė, tikriausiai padedanti stebėti saulėtekį per vasaros ir žiemos saulėgrįžas.
„Statinio centre radome ritualines nefritinių kirvių ir kitų brangių daiktų. Ritualą galbūt sudarė eisenos takais ir daugybės žmonių susibūrimus į stačiakampę aikštę. Tai buvo bendruomenės susibūrimo vieta, tai tikriausiai ir motyvavo žmones pastatyti tokią aikštę“, – aiškina profesorius T. Inomata
Objekto amžius suteikia daug informacijos apie tai, kaip majai iš judrių medžiotojų-rinkėjų tapo sėslia žemdirbyste užsiimančia civilizacija. Reikia nepamiršti, kad Aguada Fénix pastatyta seniau nei majų žemumose įsikūrė pirmieji maži kaimeliai. Dėl to tyrėjai teigia, kad majų civilizacija kilo iš bendruomenės susirinkimų.
Archeologai jau anksčiau manė, kad masiniai susibūrimai ir milžiniški paminklai kaip šis, galėjo būti įmanomi tik tada, kai išsivystė organizuotos gyvenvietės ir sėslus gyvenimo būdas. Tačiau šis atradimas rodo, kad buvo priešingai. Žmonės iš visos apylinkės galėjo atvykti į tokį objektą švęsti religines ar astronomines šventes – tokias, kokios buvo švenčiamos ir Aguada Fénix dar daug laiko iki nuolatinių gyvenviečių atsiradimo.
Svarbu ir tai, kad ši vietovė neturi jokių griežtos socialinės hierarchijos požymių ar aiškių socialinės nelygybės rodiklių – pavyzdžiui, aukšto statuso asmenų skulptūrų. Tai parodo, kad pastatyti šį paminklą užsakė ne tironiškas valdantysis elitas, bet patys žmonės.
„Tam, kad galėtumėte vykdyti tokius didžiulius projektus, nebūtinai reikia gerai organizuotos vadovybės. Žmonės gali dirbti kartu ir pasiekti nuostabių rezultatų“, – sako prof. T. Inomata.
