Seniai žinoma, kad mutavusios ląstelės siejamos su vėžiu, tačiau trūksta informacijos, kas iš tikrųjų paskatina ląsteles mutuoti. Dabar mokslininkai tvirtina išsiaiškinę, kad ir sveiko žmogaus organizmo audiniuose gali būti itin daug mutacijų. Tiesą sakant, jų tiek daug, jog tyrimo rezultatus patys mokslininkai įvardija kaip šokiruojančius.
„Išsiaiškinome, kad maždaug tuo metu, kai žmogus sulaukia vidutinio amžiaus, jo organizmą sudaro daugiau mutavusių, o ne sveikų ląstelių“, – teigia „Wellsome Sanger“ instituto Didžiojoje Britanijoje onkologas ir vėžio tyrinėtojas Philas Jonesas.
Ph. Jonesas ir jo komanda pasitelkė genomų sekos tyrimus, padėjusius aptikti mutavusias ląsteles donorų stemplės audiniuose. Tyrimas buvo atliekamas su audinių mėginiais, paimtais iš devynių mirusių žmonių, kurių amžius mirties akimirką buvo nuo 20 iki 75 metų.
Nė vienas iš jų nesirgo jokia lėtine liga ir neturėjo bėdų su stemple, tad jų audiniai buvo įvardyti kaip sveiki. Tai, ką ištyrę mėginius, aptiko mokslininkai, juos pritrenkė: net ir sveiko žmogaus organizme gyvena kolonijos mutavusių ląstelių.
„Žiūrint pro mikroskopą, stemplės audinys atrodė absoliučiai normalus. Ištyrę genetiką, buvome šokiruoti išvydę, kad sveikutėlėje stemplėje gyvena daugybė mutavusių ląstelių“, – tvirtina Ph. Jonesas.
Tyrimas susijęs su 2015 metais atliktu tų pačių mokslininkų darbu. Jo metu ekspertai išsiaiškino, kad sveiko akies voko ląstelėse slypi ir daugybė somatinių mutacijų (jos atsiranda organizmui senstant, tad neperduodamos mūsų palikuoniams). Nustatyta, kad net 25 proc. analizuotų odos ląstelių pasižymėjo bent viena somatine mutacija, siejama su onkologinėmis ligomis.
Norėdami išsiaiškinti, ar situacija su mutacijomis tokia pati ir gilesniuose organizmo sluoksniuose, mokslininkai ėmėsi tirti stemplės audinį. Nors naujausio tyrimo išvados ir paremtos devynių donorų audinių mėginių analize, gauti duomenys leidžia daryti išvadą, kad, žmogui senstant, mutavusių ląstelių kiekis organizme auga.
20–30 metų žmonės sveikame stemplės audinyje gali turėti kelis šimtus tūkstančių mutavusių ląstelių. Po kelių dešimtmečių, sveikas savo funkciją tinkamai atliekantis audinys vienoje ląstelėje gali turėti daugiau nei 2 tūkst. mutacijų.
Neverta nuogąstauti, esą visos šios mutacijos yra neišvengiamai blogos, tačiau jų kiekis skatina iš naujo permąstyti schemą, kaip vystosi vėžys (juo labiau dėl to, jog kai kurios mutacijos seniau sietos su piktybiniais augliais).
Mutavęs genas TP53 (siejamas su dauguma stemplės karcinomos atvejų) mutavusia forma aptinkamas iki 37 proc. visų sveikų ląstelių. Dar daugiau sumaišties kelia genas NOTCHI1 (padedantis kontroliuoti ląstelių dalijimąsi): jo mutacijų aptinkama iki 80 proc. sveikų ląstelių.
Kalbant hipotetiškai, tokie skaičiai netgi gali reikšti naudą sveikatai (senėjimo ir ligų atveju) – gali būti, kad jos apsaugo ląsteles nuo auglių. Tokią situaciją mokslininkai apibūdina kaip „mįslingą somatinių mutacijų ir dauginimosi varžybų sveikame audinyje pasaulį“.
Nors šio tyrimo išvados ir pateikia naujų įžvalgų, jos jau dabar kuria naują biologinį žemėlapį, padėsiantį geriau suprasti, kaip mūsų ląstelės senstant „mutuoja, konkuruoja ir kolonizuoja audinius“, paaiškina vienas iš tyrimo autorių Inigo Martincorena.
„Atsižvelgiant į tai, kokią įtaką tokios mutacijos turi vėžiui, sunku patikėti, kad iki pat dabar nežinojome nieko apie šio fenomeno mastą“, – konstatuoja I. Martincorena.
