Pensilvanijos valstijos universiteto naujas tyrimas rodo, kad pasinėrimas į zombių filmus, taip pat siaubas ir mokslinė fantastika, kai kuriems žmonėms galėjo padėti labiau pasiruošti atšiaurioms 2020 m. realijoms ir vykstančiai pandemijai.

Tyrimas parodė, kad siaubo filmais besidžiaugiantys žmonės COVID-19 pandemijos užsidarymo metu jautė mažesnį nerimą, o tie, kurie žiūrėjo filmus apie išgyvenimą po apokalipsės, buvo labiau pasirengę kovoti su pandemija. Rezultatai, paskelbti žurnale „Personality and Individual Differences“, gali padėti suprasti, kaip pramogos, kuriomis džiaugiamės, virsta realaus pasaulio taikomosiomis programomis.

„Išskyrę asmenybės įtaką, kuri iš tikrųjų buvo gana stipri, mes nustatėme, kad kuo daugiau filmų apie zombius, ateivių invazijas ir apokaliptinę pandemiją žmonės matė prieš COVID-19, tuo geriau jie susidorojo su dabartine pandemija. Filmai, matyt, yra protinė realių įvykių repeticija“, – teigia Pensilvanijos universiteto profesorius Johnas Johnsonas.

Dalyvaujant 310 dalyvių, tyrimu buvo siekiama patikrinti, ar asmenims, kurie praeityje ir dabar žiūrėdavo siaubo ir pandemijos filmus, sekėsi pergyventi COVID-19 pandemijos suvaržymus. Kiekvienas dalyvis užpildė klausimyną apie savo filmų nuostatas, ypač apie tai, kaip jiems patiko zombių, siaubo, postapokaliptiniai ir ateivių invazijos filmai.

Po šių klausimų jie užpildė dar vieną klausimyną, skirtą įvertinti jų jausmus vykstančios pandemijos metu. Kiekvienas dalyvis turėjo atsakyti, kaip tvirtai sutiko/nesutiko su tokiais teiginiais kaip „Aš dirglesnis nei įprastai“ ir „Aš galvoju teigiamai apie ateitį“.

Išvados parodė, kad postapokaliptinių filmų gerbėjai buvo labiau pasirengę pandemijai ir per šį laikotarpį patyrė mažiau neigiamo poveikio jų gyvenimui, nors nebuvo jokio ryšio su tuo, kiek jie buvo psichologiškai atsparūs. Gerai sekėsi ir siaubo gerbėjams, turintiems žymiai mažesnį psichologinį stresą, palyginti su vidutiniu žmogumi.

Nepaisant to, kad šie filmai skirti tik pramogai, gali būti, kad jie taip pat prisideda prie to, kad žmonės būtų atsparesni reikšmingiems gyvenimo būdo pokyčiams, kurie imituoja, nors ir mažiau, tai, ką jie mato ekrane.

Tai nereiškia, kad siaubo filmai padarys jus nesustabdomu „terminatoriumi“ apokalipsės metu, ir autoriai pažymi, kad aukščiau išvardyti skirtumai taip pat gali būti nulemti alternatyvių veiksnių – koreliacija dar nereiškia priežastinio ryšio. Taip pat gali būti, kad tokie filmai gali neigiamai paveikti kitus žmones.