Po muzikos mokymosi metų vaikai nuo ketverių iki šešerių geriau atliko standartinį atminties testą negu tie vaikai, kurie nesimokė muzikos.

Kadangi geri testo, kurio metu, be kita ko, reikia klausytis skaičių sekos ir juos įsidėmėti, rezultatai buvo susiję su bendraisiais protinių gabumų įgūdžiais, pavyzdžiui, raštingumu ir matematiniu mąstymu, tyrimo rezultatai leidžia manyti, jog muzika gali būti labai naudinga formuojant jaunų protų gebėjimą mokytis.

Ankstesni tyrimai parodė, kad vyresni vaikai, kurie mokėsi muzikos, geriau atlieka protinio lavėjimo koeficiento (IQ) testus už muzikos nesimokiusius jaunuolius, tačiau šis tyrimas pirmasis atskleidė muzikos mokymosi naudą mažiems vaikams.

Be to, profesorė Laurel Trainor iš McMasterio universiteto Hamiltone (Kanada) aptiko aiškių skirtumų, kaip vaikų smegenys reaguoja į garsą po muzikinio lavinimo metų.

„Tai pirmasis tyrimas, per metus išryškinęs smegenų veiklos skirtumus, būdingus muzikos mokytiems ir nemokytiems vaikams, – teigė profesorė. Panašu, kad šie pokyčiai yra susiję su kognityvine nauda, gaunama mokantis muzikos.“

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją