„Išsiaiškinome, kad aukštas kraujospūdis ir diabetas daro neigiamą poveikį mąstymo spartai ir atminčiai, – portalui sciencealert.com sakė viena iš studijos autorių, Oksfordo universiteto neurologė Michelė Veldsman. – Didėjant kraujo spaudimui, prastėja mąstymo sparta ir atmintis.“
Įvairūs sutrikimai ar kiti gyvenimo būdo ir genetiniai veiksniai, paveikiantys kraujo patekimą į smegenis, vadinami cerebrovaskulinių (smegenų kraujagyslių) ligų rizikos veiksniais. Žinome, kad šie rizikos veiksniai padidina vyresnio amžiaus žmonių tikimybę susirgti senatvine silpnaprotyste, tačiau naujojo tyrimo metu mokslininkai analizavo jaunesnius žmones ir naudojo daug tikslesnius matavimo būdus, kad nustatytų, kaip paveikiama mąstymo sparta ir atmintis.
Tyrėjų komanda išanalizavo daugiau nei 22 tūkst. pacientų magnetinio rezonanso tyrimų nuotraukų, esančių Jungtinės Karalystės biobanke, ieškodami pokyčių smegenų pilkojoje ir baltojoje medžiagose. Taip pat jie atsižvelgė į tyrime dalyvavusių savanorių klinikinius, demografinius ir kognityvinius duomenis.
„Mūsų smegenyse yra skirtingas jos dalis jungiantis tinklas, koordinuojantis mąstyseną. Smegenų sritys „bendrauja“ tarpusavyje naudodamos baltosios medžiagos jungtis, – paaiškino M. Veldsman. – Nustatėme, kad frontoparietalinio tinklo smegenų masei ir baltosios medžiagos jungčių tarp skirtingų smegenų regionų patvarumui daro įtaką smegenų aprūpinimą krauju sąlygojantys rizikos veiksniai.“
Tyrimą atlikusi komanda palygino magnetinio rezonanso nuotraukas su kognityviniais ir klinikiniais duomenimis ir pamatė, jog 44–70 metų amžiaus žmonių, kurie skundėsi aukštu kraujospūdžiu, kognityvinės funkcijos buvo prastesnės. Įdomu tai, kad šio neigiamo poveikio nepastebėta išnagrinėjus vyresnių tiriamųjų (senesnių nei 70-ies metų amžiaus) kognityvinius ir klinikinius duomenis.
Nors tik 5 proc. tyrime dalyvavusių asmenų buvo diagnozuotas antrojo tipo diabetas, ši liga taip pat pablogino smegenų veiklą. Kita vertus, mokslininkai pabrėžia, jog kognityvinių funkcijų suprastėjimas yra labai menkas: truputį sulėtėja mąstymo sparta ir šiek tiek pablogėja atmintis – nieko panašaus į, pavyzdžiui, silpnaprotystės daromą žalą. Visgi tas faktas, kad apskritai galime pastebėti šį suprastėjimą, reiškia, jog tyrimo dalyvių smegenys keičiasi, ir senatvėje kognityvinių funkcijų sutrikimai gali būti rimtesni.
„Pokyčiai buvo vos pastebimi, kasdieniame gyvenime turbūt net neįtartumėte, kad kažkas negerai, – „ScienceAlert“ teigė M. Veldsman. – Bet visų svarbiausia, kad galime juos aptikti ir žinome priežastį. Taigi, būtina kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią šiems smegenų pažeidimams, norint išvengti rimtesnių problemų ateityje.“
Deja, lengviau pasakyti negu padaryti, nes beveik pusės Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenančių suaugusiųjų kraujospūdis yra aukštas, o maždaug vienas iš dešimties šalies piliečių serga antrojo tipo diabetu.
Tiesa, kaip nurodė vienas iš tyrimo autorių, Oksfordo universiteto neuromokslininkas Masudas Husainas, kiekvienas spaudimo kraujagyslėse milimetras yra svarbus.
„Net nedaug padidėjusio kraujo spaudimo stebėjimas ir mažinimas gali turėti teigiamą įtaką smegenų veiklai ir mąstymo spartai sulaukus vidutinio amžiaus. Be to, laiku suvaldžius per aukštą kraujospūdį, sumažėja silpnaprotystės išsivystymo tikimybė“, – tvirtino jis.
Studija buvo paskelbta žurnale „Nature Communications“.
