Taip yra turbūt todėl, kad tai ne nuoroda į progą, o būdas pažvelgti į mūsų palydovą. Plikomis akimis niekada nepamatysi į muilo burbulus panašaus Mėnulio vaizdo, kaip pavaizduota aukščiau esančioje nuotraukoje.
Bet taip Mėnulį mato Australijoje veikiantis radijo teleskopas ASKAP. Mes, be abejo, plikomis akimis nematome radijo bangų. Bet net ir žiūrint į radijo bangas, skleidžiamas iš Mėnulio, būtų matomas visai kitoks vaizdas.
Taip yra todėl, kad Mėnulis neefektyviai atspindi šviesą; jis atspindi tik apie 6 procentus jį pasiekiančių radijo bangų. Dauguma radijo bangų absorbuojamos ir vėl skleidžiamos kaip juodojo kūno spinduliuotė, atitinkanti Mėnulio temperatūrą.
Pavyzdžiui, apačioje esantį Mėnulio vaizdą padarė NRAO teleskopas, esantis Green Banke, Vakarų Virdžinijoje. Tuo metu Saulė buvo kairėje nuo Mėnulio, todėl ta pusė skleidžia karštesnę spinduliuotę.
ASKAP veikia kitaip – aptinka atspindėtų radijo bangų poliarizaciją arba orientaciją. Kai radijo bangos atšoka nuo paviršiaus, jos keičia orientaciją. Poliarizacijos kampas priklausys nuo to, kokio paviršiaus radijo bangos atsimuša žiūrovo atžvilgiu. Kadangi Mėnulis yra sfera, poliarizacijos kampas keičiasi visame matomame paviršiuje.
Kaip paaiškino vyriausiasis „CSIRO Australia“ mokslininkas Emilis Lencas, „bendras poveikis yra tas, kad poliarizacijos kryptis visada bus nukreipta į Mėnulio centrą, o intensyvumas didžiausias išoriniame matomame Mėnulio krašte“.
„Kadangi aukščiau esančio paveikslėlio poliarizacijos orientacijai atspindėti buvo naudojama spalva, mes tai matome kaip vaivorykštės efektą palei išorinį mėnulio pakraštį, o priešingos Mėnulio pusės turi tą pačią spalvą.“
„Kadangi poveikis stipriausias išoriniame Mėnulio krašte, tai suteikia bendrą „muilo burbulo“ efektą.“
Mūsų Mėnulis yra toks nuostabus, net kai jis nesistengia.
