Kaip rašoma pranešime spaudai, nors iki šiol jų kilmė lieka neaiški, tačiau linkstama manyti, kad jie yra sudaryti iš smulkių ledo kristalų, nors neatmestina nuomonė, kad tai švyti atmosferoje susikaupusios kosminės arba vulkaninės dulkės.
Žvaigždėto dangaus apžvalgininkas, etnokosmologas Jonas Vaiškūnas tinklapio Facebook paskyroje primena, kad šiuo metu sidabriškųjų debesų srityje galima susirasti pakankamai ryškią kometą C/2020 F3 (NEOWISE).
„Liepos 3 d. praskriejusi pro Saulę 43 milijonų kilometrų nuotoliu ji dabar palaipsniui tolsta nuo Saulės. Esant palankiems orams liepos naktimis šią kometą Vežėjo žvaigždyne galima įžiūrėti net plika akimi kaip +2 ryškio padūmavusį šviesulį. Pasitelkus žiūronus ar nedidelį teleskopą galima pasigrožėti ir dvejomis įspūdingomis kometos uodegomis, viena jų sudaryta iš dujų, kita – iš dulkių“, – teigia J. Vaiškūnas.
Pasak jo, liepos 11 d. C/2020 F3 kometa atsidurė vienoje linijoje, jungiančioje ryškiausią Vežėjo žvaigždę Kapelą su kairiau ir žemiau nuo jos spindinčia kita šio žvaigždyno žvaigžde – Menkalinanu.
„+1,9 ryškio žvaigždė Menkalinanas bus vidurio taškas tarp kometos ir ryškiosios Kapelos. Kitomis liepos dienomis kometa palaipsniui slinks aukščiau, o jos šviesis tolstant nuo Saulės silpnės. Na o dabar C/2020 F3 galima rasti ir keliose mano šios nakties sidabriškųjų debesų nuotraukose darytose Kulionyse. Įsižiūrėkite.“, – sako etnokosmologas.
Kometa C / 2020 F3 (NEOWISE) buvo atrasta šiemet kovo 27 d. NASA kosminiu teleskopu WISE, skirtu ieškoti mūsų planetai galimai pavojingų asteroidų. Arčiausiai Žemės kometa atsidurs liepos 23 d., praskriedama už 103 milijonų kilometrų nuo jos.
