Šios misijos ėmėsi „Verily“, priklausanti „Google“ valdančiai „Alphabet“. Tai ne vienintelė technologijų bendrovė, nusprendusi imtis tokios netipinės veiklos kaip kova su uodais. Be jos į karą su vabzdžiais įsijungė „Microsoft“ įkūrėjo Billo Gateso fondas ir startuoliai iš įvairių šalių.
Uodai vadinami mirtiniausiais mūsų planetos sutvėrimais. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos statistika, nuo uodų įkandimais plintančių ligų, daugiausiai maliarijos, kasmet miršta 725 tūkstančiai žmonių. Bendros šių susirgimų daromos ekonominės žalos vertinimų nėra, tačiau yra skaičiavimai atskirų ligų atvejais – Dengė karštinės, Zika viruso, maliarijos ir kitų.
Jas sudėjus, žala vertinama dešimtimis milijardų dolerių per metus – o kur dar žemės ūkyje naudojami gyvuliai, irgi sergantys ir gaištantys nuo uodų platinamų infekcijų. Taip uodai virsta problema, į kurią nevalia numoti ranka. Todėl jos imasi ne tik sveikatos apsaugos organizacijos, bet ir stambus verslas, skelbiantis, kad nori pakeisti pasaulį į gera.
Kas su jais kovoja?
Pavyzdžiui, „Verily Life Sciences“, iki 2015 rugpjūčio buvusi „Google X“ padaliniu ir vadinosi „Google Life Sciences“, o po reorganizacijos, tapo „Alphabet“ dalimi. Įmonė ėmėsi kelių inovacijų projektų: ji kuria kontaktinius lęšius, tikrinančius cukraus lygį diabetikų kraujyje, sudaro nuodugnų sveiko žmogaus portretą, mokosi užkirsti kelią širdies ligai, konstruoja robotus–chirurgus. Ir tai tik kelios užduotys iš sąrašo, kurias „Verily“ ketina išspręsti.
Karas su uodais – dar vienas „Verily“ projektas. Jis vadinasi „Debug“, jam vadovauja Linusas Upsonas – vienas aukščiausių „Google“ vadovų, kuris anksčiau prisidėjo prie „Chrome“ interneto naršyklės kūrimo. Idėjos esmė – apriboti vabzdžių dauginimąsi ir bent iš dalies „pakeisti“ „blogus“ uodus „gerais“. Šis metodas vadinasi „Sterile Insect Technique (SIT)“, jis buvo sukurtas praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje ir nuo tada naudotas vaisinių muselių, mėsmusių, kenkėjų drugelių ir kitų vabzdžių dauginimosi kontroliavimui, rašo republic.ru.
„Verily“ naudojamos technikos esmė – laboratorijoje išauginti „Aedes aegypti“, geltonąją karštinę platinančią rūšį, jos patinėliai užkrečiami natūralios kilmės uodų bakterijomis – volbachijomis. Bakterijos savo nešiotojus sterilizuoja: užkrėsti uodai galės poruotis su laukinėmis uodų patelėmis, tačiau kiaušinėliai bus negyvybingi. Taip populiacija palaipsniui sumažės. Volbachijos žmonėms nelenkia ir be to, uodų patinėliai nesikandžioja, todėl žmonėms jokių papildomų nepatogumų ši iniciatyva nesukels.
Nuo praėjusio penktadienio specialūs, uodų prikrauti automobiliai važinėja dviejų Fresno rajonų gatvėmis, išleisdami po milijoną vabzdžių 20 savaičių. Tai didžiausias tokio tipo eksperimentas, tačiau panašūs bandymai jau vykdyti Indonezijoje ir Brazilijoje. Kalifornijos valdininkų nuomone, norint kontroliuoti uodų populiaciją, būtina pasiekti, kad „sterilizuotų“ ir laukinių patinėlių santykis būtų 7:1, ir tai truks ne vienerius metus.
„Verily“ – ne vienintelė ir ne pirmoji bendrovė, paskelbusi karą uodams. Jame aktyviai dalyvauja Billo Gateso ir Melindos Gates fondas, jau dešimt metų įvairiose šalyse realizuojantis kovos su vabzdžiais projektus. Šie projektai labai įvairūs – nuo vabzdžiaėdžių augalų sodinimo, siekiant sumažinti maliarinių uodų populiaciją, iki apyrankės-repelento. Tokioms iniciatyvoms fondas skiria finansavimą iki 100 tūkstančių JAV dol.
Tuo pat metu „Microsoft“ bando protingus vabzdžių spąstus, kurie atliks tai, ką entomologai įprastai atlieka rankomis, – atpažins ir gaudys konkrečios rūšies uodus, užuot gaudę viską, kas tik skraido: muses, nekenksmingus uodus ir kitus vabzdžius. Spąstai susideda iš kelių dešimčių skyrelių ir prifarširuoti jutikliais ir automatais, pagal sparnų plazdėjimą 85 proc. tikslumu atpažįstančiais ieškomus uodus, pavyzdžiui, Aedes aegypti.
Kai tinkamas uodas įskrenda į skyrelį, durelės užsidaro, o kompiuteris įsimena, kokiu metu ir kokiomis sąlygomis, t. y. oro temperatūrą, drėgmę, vėjo kryptį, greitį, kai jis buvo sugautas, tad automatinio mokymosi technologiją naudojantis įrenginys savo darbą kaskart atlieka vis geriau. Mokslininkai tikisi, kad šių duomenų analizė ir pačių vabzdžių tyrinėjimas padės užkirsti kelią uodų platinamoms ligoms.
„Alphabet“ projektas nėra vienintelis – uodų mažinimu užsiima ir kitos įmonės. Kentukio universiteto įkurtas startuolis „MosquitoMate“ bendradarbiaus su „Verily“ ir naudoja tą patį metodą: užkrečia vabzdžius jiems kenksmingomis bakterijomis. Tyrėjai atliko bandymus universiteto miestelyje Kentukyje, Kalifornijoje, Niujorke ir praneša apie daugiau nei 80 proc. sumažėjusią „kandančių uodų“, tai yra patelių, populiaciją.
Britanijos kompanija „Oxitec“ naudoja kitą būdą: ji augina uodus su genų mutacijomis. Tokie vabzdžiai palikuonių susilaukia, tačiau paveldėta mutacija veikia kaip savaiminio susinaikinimo mechanizmas – nauja karta žūsta jauna ir populiacija sumažėja. Oxitec bandė savo technologiją Brazilijoje, Panamoje, Kaimanų salose ir praneša apie uodų populiacijos sumažėjimą 90 proc. Dabar kompanijos svetainėje rašoma, kad šis metodas leidžiamas ne tik šiose šalyse, bet ir Prancūzijoje, Singapūre, Indijoje, Malaizijoje, Tailande ir Vietname; preliminariai pritarta naudojimui ir JAV.
Kam to reikia?
Turtingos šalys, konkrečiai JAV, dėl sunkias ligas platinančių uodų nerimauja jau keletą pastarųjų metų. Tyrimai suintensyvėjo, kai 2013 metais Kalifornijoje pirmą kartą užfiksuoti Aedes aegypti uodai. Per pastaruosius 3 metus JAV užfiksuota apie 5000 užsikrėtimo zika virusu simptomų atvejų, dažniausiai žmonėms, važiavusiems į šalis, kur yra šio susirgimo rizika, t. y. Lotynų Amerika, Azija. Pavojus kyla, nes užsikrėtusiam žmogui įgėlęs uodas gali perduoti virusus kitiems žmonėms. Tad, priežastys, kodėl uodų medžioklė reikalinga gydytojams ir vyriausybei aiškios: vabzdžių platinamos ligos kelia didžiulius nuostolius ekonomikai ir žmonių sveikatai.
Karo su uodais efektyvumą bus galima įvertinti tik po kelių metų. Stambiojo verslo kovoje su vabzdžiais, be abejonės, dar yra ir įvaizdžio dedamoji. Be to, kompanijos iš savo antiuodinių kampanijų tikisi pajamų. Kaip pažymi „Reuters“, kol kas protingieji „Microsoft“ spąstai tėra prototipai, tačiau vėliau korporacija planuoja juos pardavinėti po keletą šimtų dolerių – maždaug tiek kainuoja tradiciniai uodų spąstai.
Analogiški ir „Verily Life Sciences“ planai, be to, bendrovė metų pradžioje iš Singapūro investuotojų gavo 800 mln. JAV dol. O ateityje „Verily“ tiksi paversti savo kovos su vabzdžiais technologiją į tikrą verslą – žinoma, jeigu ji veiks.
