Palydovo paleidimo sistemą sudarys komercinis reaktyvinis laineris „Airbus A300“, jam ant viršaus sumontuotas kosminis keltas (angl. space shuttle) ir pastarojo viduje paslėptas ne didesnės kaip 250 kg masės palydovas.

Laineris pakils iš tam reikalui numatytos paleidimo aikštelės, arba kosminių skrydžių uosto (angl. spaceport), ir pasiekęs maždaug 10 000 m aukštį paleis tolesniam skrydžiui kosminį keltą. Šisai įjungs savo variklius ir pakils į 80 km aukštį, kuriame paleis savo transporto skyriuje laikomą palydovą. Nuo šio momento ims veikti palydovo aukštesniosios pakopos varikliai, kurie ir nugabens jį tiesiai į jam skirtą orbitą. Pats keltas nusklęs į apačią ir nusileis tame pačiame kosminių skrydžių uoste, iš kurio ir buvo paleistas.

"Swiss Space Systems" palydovų iškėlimo į orbitą sistema
Anot „S3“ atstovų, jų sistemai reikės žymiai mažiau degalų nei įprastinėms raketoms nešėjoms. Kitas svarbus dalykas tas, kad tokios sistemos skrydį bus galima atšaukti kada panorėjus – keltuvas kartu su savo brangiu kroviniu-palydovu saugiai grįš atgal į uostą. Be to, kadangi „A300“ gali kilti nuo bet kokio pakilimo tako, koks tik gali būti tinkamas tokiam lėktuvui, tokie kosminiai uostai galės būti įrengti bet kurioje tokiems skrydžiams patogioje pasaulio vietoje. Tai reiškia, kad klientams, norintiems paleisti savuosius palydovus į orbitą aplink Žemę, nebus būtinybės pastaruosius transportuoti dideliais atstumais.

Pirmasis toks kosminių skrydžių uostas turėtų būti įrengtas Šveicarijos Pajerno (Payerne) mieste 2015 metais, o 2017 metų pabaigoje turėtų įvykti pirmieji bandomieji skrydžiai. Papildomus kosminių skrydžių uostus numatyta statyti Malaizijoje ir Moroke.

Privati kosmoso kompanija „Virgin Galactic“ taip pat teigia kurianti panašią sistemą. Šiuo atveju palydovus į didelį aukštį iškels šios kompanijos lėktuvas „WhiteKnightTwo“. Dar viena kompanija „Stratolaunch Systems“ irgi užsiima panašiais darbais, tačiau jai tuo tikslu neva prireiksią sukurti patį didžiausią kada nors į orą pakilusį lėktuvą.