Tarp šių junginių yra ir aminorūgštys – esminis DNR grandinės komponentas. Meteorituose dažnai randama aminorūgščių ir jų pirmtakų – aminų, taigi jų greičiausiai buvo ir asteroiduose, iš kurių meteoritai atkeliavo. Tačiau ligšioliniai bandymai sukurti aminorūgštis iš paprastų molekulių asteroidų sąlygomis pavyko tik iš dalies.
Dabar grupė mokslininkų išsprendė šią problemą grįždami dar žingsniu atgal: ištirdami aminorūgščių formavimąsi tarpžvaigždinių dujų debesyje. Laboratorijoje jie sukūrė sąlygas, panašias į tarpžvaigždinio debesies: įvairių ledo junginių mišinį labai žemoje temperatūroje apšvietė spinduliuote ir dalelių srautu, kuris atitinka tarpžvaigždinį spinduliuotės lauką ir kosminių spindulių bombardavimą.
Ledo granulėse buvusios molekulės ėmė byrėti ir jungtis į vis sudėtingesnes. Galiausiai susiformavo organinių nuosėdų, kurias mokslininkai perdirbo taip, kaip jas galėtų paveikti buvimas asteroide.
Perdirbimas iš esmės susidėjo iš sąveikos su vandeniu, mat Saulės sistemos jaunystėje daugelyje asteroidų jo greičiausiai buvo. Po šio proceso, nepriklausomai nuo jo detalių, tiek aminų, tiek aminorūgščių įvairovė išliko, o šių junginių gausa išaugo maždaug dvigubai.
Kokie konkrečiai aminai ir aminorūgštys susiformavo priklausė nuo tarpžvaigždinio debesies sąlygų. Taigi toks dviejų etapų procesas tikrai galėjo sukurti sudėtingų organinių molekulių, būtinų žemiškai gyvybei. Vėliau jos atkeliavo į mūsų planetą ir toliau vystėsi jau Žemės vandenynuose.
Artimiausiu metu tyrimo autoriai tikisi išnagrinėti asteroidų Ryugu ir Bennu mėginius bei nustatyti, ar aminorūgštys juose panašios į tas, kurios randamos meteorituose.
Tyrimo rezultatai publikuojami ACS Earth and Space Chemistry.
Šaltiniai: