Svarbiose Lietuvos vietose mokslininkai fiksuoja prasidėjusius negrįžtamus pokyčius

Dėl klimato kaitos poveikio visame pasaulyje galime pastebėti padažnėjusius neigiamus veiksnius mus supančioje aplinkoje Lietuvoje, pavyzdžiui, orų nepastovumą, karščio bangas, didelius vėjus, audras ir žiemas, kurios būna neįprastai šiltos.

„Šiomis dienomis žmogaus veikla yra tokia plati ir viską apimanti, kad mes globaliai keičiame klimatą“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto prof. dr. Vitas Marozas.

Anot jo, dėl klimato kaitos Lietuvoje „gali prasidėti daug ir įvairių kataklizmų miškuose, o tai reiškia, kad ir gaisrų tikimybė didėja, ir vėjavartų, ir įvairių kenkėjų, ligų antplūdžių rizika didėja. Kai yra šiltos žiemos, šiltos ilgesnės vasaros, eglinis žievėgraužis tipografas turi daugiau galimybių išplisti“, – sako ekologas V. Marozas. Tačiau nors eglynus ir puola žievėgraužis tipografas, dėl šylančio klimato eglynai auga geriau. Mokslininkas taip pat pamini, kad Lietuvos miškuose jau galima rasti ir iš pietų atkeliavusių kenkėjų rūšių.

Nors klimato kaitos poveikis šiuo metu Lietuvoje dar nėra labai drastiškas ir spartus, tačiau jį mes jaučiame ir jau galime matyti, pavyzdžiui, klimato kaita prisideda prie palankesnių sąlygų kenkėjams plisti. Pasak Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininko prof. dr. Gedimino Brazaičio, Lietuvoje, pastaraisiais metais, nuo kenkėjų ypač nukenčia eglės, nes jas puola eglių liemenų kenkėjų rūšis – žievėgraužis tipografas. Ši rūšis yra įprasta Lietuvoje, tačiau kaip akcentuoja G. Brazaitis, anksčiau per metus išsivystydavo viena organizmų karta, o dabar dėl kintančio klimato kasmet jau būna dvi kartos, o tai reiškia populiacijos sprogimą.