Genomas yra užkoduotų "instrukcijų", lemiančių individo susiformavimą, "sąrašas". Kiekvienoje iš 100 trilijonų žmogaus kūno ląstelių yra po genetinio kodo kopiją, kurią sudaro 3,1 mlrd. DNR "raidžių".
DNR "raidės" - tai keturių tipų nukleotidai, besiskiriantys azotinėmis bazėmis - adeninu, žymimu raide A, guaninu (G), citozinu (C) ir timinu (T). DNR molekulė yra sudaryta iš dviejų spirale susisukusių polinukleotidinių grandinių, kurios tarpusavyje jungiasi jungtimis tarp minėtų azotinių bazių. Taigi, tos bazės DNR molekulėje yra išsidėsčiusios poromis.
Kiekvienas trijų "raidžių" blokas atitinka vieną geno koduojamo baltymo amino rūgštį. Baltymai sudaryti iš 20 skirtingų amino rūgščių - "statybinių blokų", kurių išsidėstymo tvarka lemia įvairių baltymų struktūrą ir funkcijas.
Žmonės turi daug mažiau genų, nei tikėtasi - 30-40 tūkstančių. Kirmėlės nematodai, pavyzdžiui, turi 18 tūkst. o drozofilos (vaisinės muselės) - 13 tūkst. genų. Žmonės nuo drozofilų ar kirmėlių skiriasi tuo, kad žmonių genai veikia kitaip, be to, žmonės turi daugiau reguliuojančiųjų genų.
Šimtus genų žmonės tikriausiai gavo iš bakterijų. Vienas tų genų gali lemti depresiją. Dauguma mutacijų įvyksta vyrų genomuose. Mokslininkams pradeda aiškėti, kam reikalingi 97 proc. DNR, kuri nekoduoja jokių baltymų. Anksčiau manyta, kad ši DNR yra bereikšmė, bet dabar galvojama, kad ji gali padėti genams judėti iš vienos genomo vietos į kitą.
Kiekvienoje ląstelėje yra maždaug dviejų metrų ilgio DNR molekulė, "supakuota" į 0,01016 mm skersmens dydžio struktūrą. Jei visas žmogaus kūno DNR molekules ištiestume ir sudėtume viena paskui kitą, jos nusitęstų tokį atstumą, kuris už atstumą nuo Žemės iki Saulės būtų didesnis daugiau kaip 1200 kartų.
Genomo informacija prilygsta 200 500 puslapių telefonų knygai. Žmonės tarp savęs skiriasi tik 0,2 proc. savo DNR, tai yra tik viena iš 500 "raidžių".