Tai reiškia, kad kitaip nei bet kuris kitas žinomas fizinis objektas, stumiamas skystis greitėja atgal, o ne stūmimo kryptimi. Toks neįprastas elgesys gali mokslininkams papasakoti apie keistenybes, vykstančias juodosiose bedugnėse ir neutroninėse žvaigždėse.
Todėl mokslininkai aktyviai bandė atkurti neigiamą masę laboratorijoje.
Dabar Vašingtono valstijos universiteto tyrėjai sako sėkmingai sukūrę superšaltų atomų skystį, kuris elgiasi taip, lyg turėtų neigiamą masę – ir siūlo jį naudoti kai kurių keistų Visatos tolybėse vykstančių reiškinių tyrimams.
„Pirmą kartą galime kontroliuoti šią neigiamą masę, netrukdomi jokių kitų veiksnių“, - sakė vienas iš tyrėjų Michaelas Forbesas.
Šį keistą skystį komanda sukūrė lazeriais atšaldydama rubidžio atomus beveik iki absoliutaus nulio, sukurdami vadinamąjį Boze-Einšteino kondensatą.
Būdamos šios būsenos, dalelės juda neįtikėtinai lėtai ir paklūsta keistiesiems kvantų mechanikos principams, o ne klasikinei fizikai – tai yra, jos pradeda elgtis kaip bangos, ir jų vietos tiksliai apibrėžti neįmanoma.
Dalelės dar ir sinchronizuojasi ir juda vieningai, suformuodamos super-skystį – medžiagą, kuri teka, neprarasdama energijos dėl trinties.
Komanda lazeriais ne tik palaikė šio super-skysčio žemą temperatūrą, bet ir išlaikė jį dubenėlio formos lauke, kurio skersmuo mažiau nei 100 mikronų.
Kol super-skystis buvo laikomas toje erdvėje, jo masė buvo įprasta ir – kiek tai įmanoma, kalbant apie Bozė-Einšteino kondensatą – buvo normali. Bet tada komanda ėmė versti super-skystį ištrūkti.
Antru lazerių rinkiniu jie stumdė atomus pirmyn ir atgal, kad pasikeistų jų sukinys, daužė „dubenį“ ir leido rubidžiui pasprukti taip greitai, kad jis ėmė elgtis taip, lyg turėtų neigiamą masę.
„Vos paspaudus, jis greitėja priešinga kryptimi. - sakė M. Forbesas. - Atrodo, lyg rubidis daužytųsi į neregimą sieną.“
Kol kas tyrėjai teigia, kad neigiamos masės skystis patvirtina tai, ką kitos komandos matė savo tyrimuose, tačiau dar labai anksti ką nors tvirtinti.
Dar pamatysime, ar šis sprunkančio super-skysčio eksperimentas pakankamai patikimas ir tikslus, kad juo būtų galima patikrinti kai kurias itin keistas prielaidas apie neigiamą masę.
Tyrimai publikuojami rezenzuojamame „Physical Review Letters“.
