Kaip skelbia „The Guardian“, jei šis tyrimas bus patvirtintas realiomis sąlygomis ligoninėse, gydytojai galės greičiau skirti gyvybę išgelbėti padedantį gydymą tiems, kuriems to labiausiai reikia, taip padidindami jų galimybes išgyventi. Taip pat tai galėtų sustiprinti gydytojų pasitikėjimą savimi, priimant sudėtingus sprendimus, pavyzdžiui, ar pacientui rekomenduoti paliatyviąją slaugą, ar lovą intensyviosios terapijos skyriuje, tais atvejais, kai ligoninė perpildyta.
Šių metų pradžioje Markusas Ralseris su kolegomis sergančiųjų COVID-19 kraujyje aptiko 27 baltymus, kurių kiekis buvos skirtingas, priklausomai nuo ligos sunkumo. Nuo tada jie stebėjo 160 COVID-19 pacientų, kurių kraujas buvo ištirtas, vos jiems patekus į ligoninę, siekiant išsiaiškinti, ar pagal jame esančius baltymus būtų galima prognozuoti ligos eigą.
Taip siekiama suteikti gydytojams „skaitmeninį vaizdą“, kiek sunki yra paciento būklė, mat vien pažiūrėjus į žmogų, tai nustatyti gali būti sunku, ir padėti parinkti tinkamiausią gydymą. Pavyzdžiui, vienas iš COVID-19 būdingų reiškinių vadinamas „laiminga hipoksija“ – pacientas kurį laiką gali jaustis visai neblogai, bet vėliau jo būklė ima sparčiai blogėti.
„Pasirodo, kad tokiems pacientams pasireiškia ankstyva uždegiminė reakcija į infekciją, kurią galime išmatuoti, atlikę kraujo tyrimus, ir pasakyti: gerai, po 40 dienų toks yra tikėtinas jūsų gydymo rezultatas“, – aiškina Franciso Cricko instituto Londone ir Charite medicinos universiteto Berlyne biochemijos profesorius Markusas Ralseris.
Jis teigia, kad sergnat sunkia COVID-19 forma kiekviena diena yra svarbi. Sergantieji turi kuo skubiau gauti pagalbą, nes tai stipriai padidina jų tikimybę išgyventi, sako M. Ralseris.
Nors mažai tikėtina, kad vadovaujantis vien tik kraujo tyrimo rezultatais kada nors būtų sprendžiama, kuriems pacientams skirti lovas intensyviosios terapijos skyriuje, toks tyrimas galėtų suteikti papildomų duomenų, kurie padėtų gydytojams priimti sunkius sprendimus.
Baltymai buvo matuojami masių spektrometru vadinamu instrumentu, kuris gali nustatyti šimtus ar tūkstančius baltymų mėginyje, priklausomai nuo jų masės.
Kol kas tyrimo duomenys buvo patvirtinti, stebint dar 24 sunkiai sergančius pacientus: ligos baigtį pavyko prognozuoti 18 iš 19 pasveikusių ir 5 iš 5 mirusių pacientų.
„Mes galime gana tiksliai nuspėti, kuriems pacientams reikės papildomo deguonies ar dirbtinio plaučių ventiliavimo. Taip pat turime rodmenis tų pacientų, kurie iš pradžių serga nestipriai, bet turi aukštą riziką, kad sveikata blogės, – sako M. Ralseris.
Kitas žingsnis – patvirtinti testus JK, JAV ir Vokietijos ligoninėse.
