Padedant virtualių trimačių figūrų kūrėjams Scottui Eatonui ir Sangeetui Prabhakarui, A. Roberts sukūrė realaus dydžio tobulo žmogaus kūno modelį, kurį netrukus bus galima apžiūrėti Londono mokslo muziejuje.
Daugiausia idėjų į tyrimus įnikusi A. Roberts pasisėmė iš šimpanzių, gulbių, galvakojų moliuskų, šunų, kačių ir žuvų.
„Sukūriau modelį su geriau funkcionuojančia širdimi, kurioje daugiau arterijų. Modelio plaučių ir akių funkcijos taip pat tobulesnės. Ausys tiksliau fiksuoja garsus, kojos – tvirtesnės, o roplio oda efektyviai apsaugo nuo ultravioletinių spindulių“, – aiškina BBC kalbinama tyrinėtoja.
Ji teigia, kad, žvelgiant iš evoliucijos perspektyvos, žmones reikėtu prilyginti asmeninės sėkmės aukoms.
„Viskas, ko reikia, norint laimėti vykstant evoliucijai, – tai išgyventi, kad perduotum savo genus palikuonims. Jei palikuonių jau turi, evoliucijai tampi nebeįdomus. Vadinasi mes, žmonės, tebeturime tam tikrų netobulumų, kurių jau nebegalime atsikratyti“, – aiškina A. Roberts.
Dėl šios priežasties, pasak specialistės, dauguma žmogaus organizmo defektų ima ryškėti tik senstant.
„Pavyzdžiui, skaudėti nugarą paprastai pradeda tik perkopus penktąją arba šeštąją dešimtį, kai daugelis jau turi vaikų“, – sakė A. Roberts.
A. Roberts intensyviai ieško efektyviausių gamtos pasaulyje egzistuojančių adaptacijos mechanizmų. Ji taip pat domisi, kaip būtų galima juos pritaikyti siekiant kompensuoti žmogaus kūno netobulumus.
Konsultuodamasi su pripažintais medikais ir zoologais, A. Roberts išsiaiškino, kodėl žmogui būdinga ribotas galimybes suteikianti anatomija ir kodėl įkvėpimo galima pasisemti iš gyvūnijos pasaulio.
Naudodama pažangiausią trimatę grafiką anatomijos specialistė pademonstravo, kaip būtų galima radikaliai paspartinti tūkstantmečius trunkančią žmogaus evoliuciją.
BBC kanalu pademonstruotame filme „Can Science Make Me Perfect?“ (Ar gali mokslas padaryti mane tobulą) ji pirmą kartą pristatė ištobulinto savo pačios kūno modelį, šitaip mesdama iššūkį visuotinai priimtinam idealaus kūno stereotipui.
