23 val. 51 min. Lietuvos laiku asteroidas praskriejo arčiausiu atstumu nuo Žemės – nuo mūsų planetos jis buvo nutolęs maždaug 1,9 mln. kilometrų, praneša NASA. Tai buvo arčiausias šio asteroido praskriejimas per ateinančius 200 metų.

Kur ir kaip stebėti asteroidą?


NASA projektas eyes.nasa.gov suteikia galimybę stebėti realiuoju laiku praskriejančius visus reikšmingus kosminius kūnus – taip pat ir asteroidą 1994 PC1.

Asteroido skriejimo trajektoriją galima stebėti čia: https://eyes.nasa.gov/apps/asteroids/#/asteroids/7482_1994_pc1

Asteroidas 1994 PC1 priartės prie Žemės vos per 1,6 mln. km.

Kaip praneša astrofizikos naujienų portalas earthsky.com, asteroido priartėjimą taip pat galima stebėti tiesiogiai internetu ir Virtualaus teleskopo projekte. Tiesioginė stebėjimo transliacija šioje platformoje prasidėjo antradienį, 22 val. Lietuvos laiku.

„Virtualaus teleskopo projektas suteiks galimybę stebėti asteroido praskriejimą gyvai, kaip tik tuo metu, kai jis priartės ir pasieks savo didžiausią šviesumą“, – pranešė Romoje, Italijoje įsikūrusio dangaus stebėjimo projekto vadovas Gianluca Masi.

Virtualiojo teleskopo projekte tiesioginės transliacijos įrašą galėte stebėti čia: https://www.virtualtelescope.eu/webtv/

Danguje – matomas ir mėgėjišku teleskopu

Astronomijos ir astrofotografijos mėgėjai šį asteroidą galėjo pamatyti ir pasinaudoję savo turima technika, pavyzdžiui, teleskopu.

Asteroidas 1994 PC1 priartės prie Žemės vos per 1,6 mln. km.

Kaip informuoja sciencealert.com, savo artimiausio priartėjimo prie Žemės metu asteroidas 1994 PC1 iš Šiaurės pusrutulio buvo matomas maždaug tarp Ožiaragio ir Žuvų žvaigždynų. Objekto regimasis ryškis (apparent magnitute) bus apie +10, todėl plika akimi nebus matomas – tam reikės geresnių žiūronų ar bent pusiau profesionalaus teleskopo.

Asteroidas techniškai galėjo būti matomas ir iš Lietuvos, tačiau sąlygos stebėti nebuvo pačios geriausios.

Remiantis meteo.lt ir windy.com duomenimis, Lietuvoje naktį iš antradienio į trečiadienį – debesuota su pragiedruliais.

Asteroidas 1994 PC1 priartės prie Žemės vos per 1,6 mln. km.

1994 PC1 įtrauktas į „potencialiai pavojingų asteroidų“ sąrašą

Kaip informuoja NASA Žemei artimų objektų tyrimų centras, šis, maždaug kilometro skersmens kosminis kūnas pro mūsų planetą praskriejo saugiu atstumu. Kad būtų paprasčiau įsivaizduoti, Mėnulis nuo Žemės yra nutolęs vidutiniškai 384400 kilometrų. Asteroidas (7482) 1994 PC1 praskries 1,9 mln. kilometrų atstumu nuo Žemės, o tai reiškia, maždaug 4-5 kartus toliau negu Mėnulis yra nutolęs nuo Žemės.

Kad ir kaip toli atrodytų, kosmoso platybėse šie atstumai nėra jau tokie menki. Todėl NASA į Žemei artimų objektų sąrašą įtraukia bet kokį kosminį kūną – kometą ar asteroidą – kuris praskrieja ne toliau negu 194,5 mln. kilometrų nuo mūsų planetos.

Asteroidas 1994 PC1 priartės prie Žemės vos per 1,6 mln. km.

Tačiau antradieni (23 val. 51 min. Lietuvos laiku) pro Žemę praskriejęs asteroidas (7482) 1994 PC1 yra įtrauktas net ir į Žemei potencialiai pavojingų asteroidų sąrašą.

Į šį sąrašą minėtas asteroidas pakliuvo dėl savo dydžio ir reguliaraus priartėjimo prie Žemės. Be to, bet kurį kosminį kūną, kuris priartėja arčiau negu 7,5 mln. kilometrų, NASA įtraukia į Žemei „potencialiai pavojingų objektų“ sąrašą.

2029-aisias praskris plika akimi matomas asteroidas

Asteroidui (7482) 1994 PC1 praskriejus astrofizikai lauks dar vieno, tik jau gerokai įspūdingesnio dangaus kūno.

Didesnis net už Vilniaus televizijos bokštą ar Eifelio bokštą Paryžiuje – 340 metrų skersmens asteroidas Apophis arčiausiai Žemės praskries 2029-ųjų balandžio 13 dieną. Skrosdamas dangų vos 32 tūkst. kilometrų nuo Žemės atstumu šis dangaus kūnas bus matomas net ir plika akimi.

2004 metais atrastas Apophis buvo įvardytas kaip vienas pavojingiausių asteroidų žmonijos istorijoje – tą kartą astrofizikų apskaičiuota susidūrimo su Žeme tikimybė buvo gąsdinanti – net 1 iš 37. „Kai sužinojome buvo labai baisu“, – gautus skaičiavimų rezultatus pakomentavo astrofizikos profesorius Michaelis Nolanas iš Arizonos universiteto.

Senovės Egipto chaoso dievo Apophio vardu šis asteroidas pavadintas ne veltui – pro mūsų planetą jis praskries kirsdamas dirbtinių Žemės palydovų orbitas. Ir per artimiausius 100 metų sugrįš dar mažiausiai tris kartus – NASA jau apskaičiavo, kada tai įvyks. Ir, laimei, į Žemę jis neatsitrenks.

Šaltiniai:

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (24)