aA
Jauno lietuvio Martyno Beresnos vadovaujami Southamptono universiteto (Jungtinė Karalystė) mokslininkai neseniai pristatė metodą, kurį galima panaudoti kompiuterio duomenų rašymui į paprastą stiklą. Mokslininkas tvirtina, kad lietuvius nuo panašaus lygio išradimų sulaiko tik rėmėjų trūkumas.
Stiklinė duomenų talpa ("Altechnos" nuotr.)
Stiklinė duomenų talpa ("Altechnos" nuotr.)

Duomenis į stiklą siūloma įrašyti lazeriu jame sukuriant mažyčius taškelius, vadinamus vokseliais. Vokseliai pakeičia kryptį, kuria per stiklą sklinda šviesa - šitaip duomenys vėliau gali būti nuskaityti.

Išradėjai skaičiuoja, kad sukurtas duomenų talpinimo būdas būtų itin ilgaamžis: įrašyti duomenys tokioje laikmenoje galėtų išsilaikyti apie 1000 metų - apie 100 kartų ilgiau negu šiuo metu populiarios nešiojamosios USB atmintinės. Duomenis į tokią laikmeną būtų galima daug kartų įrašyti, perrašyti ir ištrinti.

Į stiklines duomenų laikmenas būtų galima įrašyti tiek pat duomenų kaip ir į „Bluray“ diską - apie 50 GB. Vis dėlto, stiklinė laikmena būtų daug mažesnė ir patvaresnė - šis kiekis duomenų tilptų į mobiliojo telefono ekrano dydžio plokštelę ir atlaikytų 1000 °C karštį.

Pradžioje šį išradimą tikimasi panaudoti medicinoje, vėliau jis galėtų tapti ir kasdiene laikmena. Britanijos universitete išrastą duomenų laikymo būdą realizuoti rinkai bandys lietuvių įmonė.

Didelio atgarsio susilaukęs lietuvio ir jo komandos išradimas užsienio spaudoje lyginamas su Supermeno kristalais. Fantastinis komiksų ir filmų herojus Supermenas dar ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje naudojo stiklo kristalus kaip duomenų laikmeną.

Pristatome trumpą interviu su 26 metų mokslininku M. Beresna:

Kaip į galvą šovė idėja rašyti duomenis į stiklą? Gal duomenų laikmeną susapnavote, kaip chemikas Kekule - benzeno molekulės struktūrą?

Ne, susapnuoti atminties neteko - pastaruoju metu sapnai moksline tema naktimis nekamuoja. Prie šios idėjos prieita sistemingai dirbant kartu su kolegomis Japonijoje.

Galima būtų sakyti, kad išradimo pritaikymas atminčiai yra šalutinis mūsų darbo su poliarizaciniais keitikliais produktas.

Kiek laiko rengėte šį išradimą?

Duomenų laikmenos prototipo įgyvendinimas truko porą savaičių, tačiau su poliarizaciniais keitikliais, kurie leistų sukurti tokią laikmeną, dirbame jau daugiau nei metus.

Visgi nuo pačio pirmo nanogardelių kvarciniame stikle atradimo moksle praėjo jau daugiau nei dešimt metų.

Ar jau esate pagaminę duomenų kaupiklio prototipą, ar galimybė rašyti duomenis į stiklą vis dar yra labiau teorinė?

Taip, mes jau išbandėme duomenų įrašymą. Su juo didelių problemų jau nėra.

Daugiau reikia padirbėti su nuskaitymu, bet ir čia mes jau turime keletą idėjų, kurias planuojame įgyvendinti artimiausio mokslinio projekto metu.

Ar tokio svorio išradimas būtų įmanomas Lietuvoje? Ar yra techninė bazė, galimi rėmėjai, kompetetingi bendradarbiai?

Manau, kad tai būtų įmanoma. Lietuvoje fizikai pastaraisiais metais stipriai atnaujino techninę bazę "europinių" pinigų dėka.

Tiesą sakant, užsienyje laboratorijos irgi ne visada blizga ir taip pat būna pilnos visokių neveikiančių "dranduletų". Tai priklauso nuo mokslinių vadovų apsukrumo, gebėjimo rašyti projektus, taip gauti pinigų ir juos investuoti į savo laboratorijas.

Vis dėlto, su rėmėjais Lietuvoje turbūt sunkiau. Nors turint gerą idėją galima pritraukti ir tarptautinių kompanijų dėmesį.

Mūsų idėjomis domisi kompanijos iš JAV, Kinijos, Indijos ir, žinoma, Lietuvos.

Kaip manote, ar Jūsų ir Jūsų komandos išradimas taps preke? Kiek apskritai užtrunka naujų mokslo "perkėlimas" į parduotuvių lentynas?

Kol kas sunku apie tai ką nors pasakyti - manau, kad per artimiausius metus tai turėtų paaiškėti.

Išradimų perkėlimas priklauso nuo investicijų ir žmonių, įtrauktų į tyrimus, kiekio. Jei išradimas sąlyginai paprastas ir jo visiems reikia, tai gali užtrukti vos metus, tačiau dažniausiai trunka bent jau keletą metų.

Kodėl išradimo pavertimui produktu pasirinkta būtent Lietuvos įmonė?

Mes su „Altechna“ (lietuvių įmonė, kuri mėgins išradimą paversti produktu - DELFI) bendradarbiaujame jau gana seniai, jų programinę įrangą naudojame savo lazerinio rašymo sistemai valdyti.

Mums parodžius savo poliarizacijos keitiklius, jie iškart jais susidomėjo, todėl ir toliau bendradarbiaujame komercializuodami savo išradimą.

Kiek apytiksliai galėtų kainuoti pramoninė vienos tokio duomenų laikmenos gamyba?

Sunku pasakyti - nulių kiekis po reikšminių skaičių šiuo atveju yra labai nepastovus ir priklauso nuo daug kintamųjų, tokių kaip paklausa, žaliavos kaina ir pan.

Kaip atsidūrėte Southamptono universitete Britanijoje?

Baigęs bakalauro studijas Vilniaus universitete pradėjau ieškoti galimybės studijuoti magistrantūroje kurioje nors Europos šalyje. Southamptono universitete kaip tik tuo metu ieškojo doktoranto. Taip vietoj magistrantūros įstojau tiesiai į doktorantūrą.

Beje, mums kiekvienais metais reikia naujų studentų, tad gabūs ir nagingi studentai iš Lietuvos mielai būtų priimti į mūsų lietuvėjančią mokslininkų grupę Southamptone. Šiuo metu mūsų mažoje grupėje yra du lietuviai: aš ir Mindaugas Gecevičius. Be Mindaugo vargu ar viskas taip gerai būtų pavykę.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Ekspertas apie naują Lukašenkos tūpsnį Putinui: blogiau jam būti jau negali (33)

Vakarų nepripažįstamas Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka šią savaitę pareiškė,...

Nuo Naujųjų – pokyčiai statybų aikštelėse: reikės specialių kodų, laukia tikrinimai ir baudos (80)

Nuo 2022-ųjų vaizdas statybų aikštelėse keisis. Statybose dirbantys asmenys privalės turėti...

Vilniuje BMW kliudė merginos „Toyota“ ir nulėkė nuo kelio, palikęs sudaužytą automobilį kaltininkas pabėgo (16)

Vilniuje, Titnago g., šeštadienio vakarą, apie 20.20 val., avariją sukėlė „BMW X5“...

Sinoptikai: žiema stiprina savo galią – pasisaugokim (3)

Šiandien Lietuvos orus lems žemesnio slėgio laukas. Diena bus debesuota su retais pragiedruliais....

Gaisras atidengė ir padegtos Kauno eglės paslaptį įvertino padarytą žalą (255)

Šeštadienio rytą į Kauno Rotušės aikštę rinkosi sukrėsti kauniečiai norėdami apžiūrėti...

Iš iki gyvos galvos įkalinto žudiko sulaukė laiško: ramybė baigsis, su dukra dirbsite prostitutėmis (12)

Dėl įvykdytų šaltakraujiškų nusikaltimų, kai išžagino keturiolikmetę, o paskui nužudė ir...

Ukrainos karo analitikas turi savo versiją dėl įvykių pasienyje: įgijome milžiniškų pranašumų (98)

Lapkričio pradžioje prasidėjęs Rusijos pajėgų telkimas prie sienos su Ukraina ne juokais...

Žada apsaugoti ar išgydyti nuo vėžio, tačiau „suėda“ kepenis – po kai kurių papildų vartojimo gydymo nebėra (30)

Onkologinė liga – viena labiausiai žmones gąsdinančių diagnozių. Tad nenuostabu, kad internete...

Šokėjai Kūra ir Valiūnaitė tapo pasaulio jaunių vicečempionais

Du kartus šiais metais pasaulio čempionatuose (standartinių ir Lotynų Amerikos šokių) iškovota...

EK siūlymas atsisakyti žodžio „Kalėdos“ sukėlė pasipiktinimą: tai atrodo apgailėtinai (102)

Europos Komisijos (EK) siūlymas nebevartoti žodžio „ Kalėdos “ sukėlė pasipiktinimą....