aA
Idėja biotechnologijų laboratorijoje išauginti antrą aštuonių vyrų vos apglėbiamą Stelmužės ąžuolą – ne iš fantastikos kūrinio. Miškų instituto laboratorijoje klonuojami įvairūs augalai, tarp jų – ir seniausias Lietuvos ąžuolas.
Miškų institute įsikūrusi laboratorija atsigauna po gaisro, nusiaubusio ją vos daugiau nei prieš metus, 2005-ųjų kovo pabaigoje. Tąkart pražuvo maždaug 10 tūkst. mėgintuvėlių. Juose klonavimui paruoštų augalų buvo ne po vieną, todėl padaryta žala – gerokai didesnė.

„Pakilome kaip sfinksas iš pelenų“, – sakė laboratorijos vedėja Sigutė Kuusienė, prisimindama sunkius pastaruosius metus. Manoma, gaisras kilo dėl elektros eksploatavimo taisyklių pažeidimų.

Prireikė visų metų, kad būtų galima atnaujinti ankstesnius darbus.

Girionyse (Kauno r.) esančiame Miškų institute jau keletą metų klonuojami medžiai. 2001 metais įkurta Molekulinės genetikos ir biotechnologijos laboratorija – pirmoji Lietuvoje. Joje genetiškai tiriami medžiai, kuriamos atskirų medžių rūšių ir populiacijų atkūrimo programos, išvedamos hibridinės medžių rūšys.

Klonuoti Zarasų rajone esantį Stelmužės ąžuolą, kurio amžius – apie pusantro tūkstančio metų, o skersmuo – pusketvirto metro, yra viena didžiausių laboratorijos vedėjos S. Kuusienės svajonių. „Kai pradėjau čia dirbti, pirma mintis, ką galiu gera nuveikti, buvo padauginti Stelmužės ąžuolą“, –prisipažino mokslininkė.

S. Kuusienė pasiryžusi įgyvendinti savo idėją. Ji įsitikinusi, kad kol didysis ąžuolas gyvas, tai padaryti įmanoma, nors ir sunku. Per gaisrą žuvo jau paimti mėginėliai, taigi darbą teks pradėti iš naujo.

Išgauti iš šio medžio sterilų mėginėlį, iš kurio būtų galima auginti ąžuoliukus, nelengva: seniausias Lietuvos bei vienas seniausių Europoje ąžuolas yra apniktas infekcijų, įvairių rūšių grybų, dumblių ir samanų. Be to, jo ląstelės pasenusios ir sunkiai atsinaujina.

Atnaujinti Stelmužės ąžuolo klonavimą paskatino ir kolegų vokiečių sėkmingai klonuotas šimtametis ąžuolas, nors sukurti specialiai jam skirtą technologiją prireikė 10 metų. Anot S. Kuusienės, remiantis kitų šalių patirtimi, utopinį projektą galima įgyvendinti greičiau.

Biomasei pastaruoju metu mokslininkai skiria daug dėmesio. Manoma, 2030 metais Europoje dauguma automobilių važinės varomi vandeniliu, kuris bus išgaunamas iš augalų biomasės. Utopiniai projektai, sparčiai mokslui žengiant į priekį, gali tapti realybe. „Tai ateities kuras, nekenksmingiausias aplinkai, – tikino specialistė. – Turime išauginti kuo daugiau biomasės. Juk tai puiki galimybė: pasodinai, išaugo, nupjovei, vėl auga. Net kasti nereikia“.

Augalų biotechnologijos mokslas sunkiai skynėsi kelią. Idėja iš ląstelės padauginti augalą pirmą kartą iškelta 1885 metais Vokietijoje, bet iki jos realizavimo pralėkė dar daug dešimtmečių. 1950-ieji mokslo visuomenėje vadinami metais, kai buvo pirmą kartą klonuotas augalas. Tai buvo atlikta Prancūzijoje.

Savaitraštis „Panorama“
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Egipte – išskirtiniai radiniai: prie jų niekas neprisilietė kelis tūkstančius metų (5)

Sakaros nekropolyje Egipte aptikta mažiausiai 13 medinių 2500 metų senumo karstų. Šie karstai...

NASA dirbanti inžinierė – apie neeilinio darbo subtilybes ir amžiną klausimą: ar išties Visatoje nesame vieni? (39)

Apie darbą NASA tikriausiai kažkuriuo momentu gyvenime pasvajojome visi. Ten dirbančių...

Nutylėta Antrojo pasaulinio karo: „vaiduoklių armija“ apmulkino nacius (44)

Rugsėjo 2 d. sukako 75 metai nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Šio pasaulinio konflikto metu...

Pradeda aiškėti, koks iš tiesų yra pavojingas COVID-19: gali daugintis ir smegenyse (62)

COVID-19 infekciją sukeliantis koronavirusas kartais gali užkrėsti smegenų ląsteles ir jose...

Kinų mokslininkai pastebėjo keistą fenomeną: ar akiniai gali apsaugoti nuo COVID-19? (47)

Niekas taip gerai nesaugo nuo COVID-19 , kaip kontakto su nepažįstamaisiais vengimas. Ir tinkama...

Top naujienos

Dėl mažytės salos Europa – ant karo slenksčio: vienas susidūrimas jau įvyko (185)

Tai mažytė, vos dvylikos kvadratinių kolometrų ploto sala, atsidūrusi pačioje pavojingosios...

Kalbino SEB inovacijų centro vadovas Audrius Rutkauskas, parengė Lina Širvinskienė | D+ nariams

Netolima darbo rinkos ateitis: beverčiai diplomai ir konkurencija su viso pasaulio specialistais (41)

Kaip dirbsime ir uždirbsime 2025 metais? Kaip su tuo susijęs tvarumas ? Kaip keisis konkurencija...

Vasariški orai lepins ir toliau: pokyčiai – nuo ketvirtadienio

Šiandien Lietuvos orus lems anticiklono šiaurės vakarinė – šiltesnioji dalis. Vakariniuose...

Kamčiatkos spindesys ir skurdas: gyvybei pavojingi kontrabandiniai ikrai, kaimai-vaiduokliai ir beribis brakonierių godumas (35)

Filmas „Raudonoji lašiša “ – kūrinys apie žuvį, nuo kurios faktiškai priklauso gyvybė...

„Barca“ testuoja Šaro nervus: žygis Ispanijoje pradėtas dramatišku trileriu Giedraitis debiutavo sėkmingai (26)

„Du susitikimai, trys susitikimai, minutės pertraukėlė – tau negana? Tau negana?“ – ant...

Akvilę ištiko viena dažniausių ir grėsmingiausių komplikacijų: po gimdymo vos nemirė

Vieną rytą nubudusi Akvilė pajuto, kad nutekėjo vaisiaus vandenys . „Sunerimau, nes laukiausi...

Prof. Vytautas Kasiulevičius: jei spėjimai pasitvirtins, bus galima teigti, kad Baltijos šalys buvo teisios (89)

„Daug ko dar nežinome, bet jeigu britų ir vokiečių spėjimai pasitvirtins ir pandemija...

Virtualūs konsultantai užkariauja įmones: kokie jų privalumai ir ko galime tikėtis ateityje (6)

Pasauliui vis labiau skaitmenizuojantis, įvairiuose sektoriuose pradedame pastebėti išmaniąsias...

Schilleris po LKL debiuto pasidžiaugė „Žalgirio“ stiprybe ir prabilo apie Blaževičiaus situaciją (35)

Naujasis Kauno „Žalgirio“ strategas Martinas Schilleris pirmojo blyno „Betsafe-LKL“...

|Maža didelių žinių kaina