aA
Koronaviruso pandemija į viešąją erdvę vėl grąžino skiepų klausimą - tai, kas tie skiepai - vaistai ar nuodai? Kol mokslininkai ir sveikatos priežiūros specialistai ragina pasitikėti šiuolaikine medicina, kitoje barikadų pusėje stovintys skiepų priešininkai pažeria gausybę nepatikrintų argumentų neva tai įrodančių vakcinų žalą žmogui. Kodėl žmonės linkę tikėti konspiracijų teorijomis ir dėl kokių priežasčių lengva įtikėti skiepų žala pranešime spaudai aiškina prof. Birutė Mikulskienė.
Štai kodėl žmogus tampa skiepų priešininku: profesorė įvardijo 4 priežastis
© DELFI / Kiril Čachovskij

Visai neseniai viena tokių aktyvistų grupė „Unfollow 15 min.lt”, subūrusi daugiau nei 30 tūkst. narių, vieningai pasisakančių prieš skiepus ir skleidžianti kitas nepatvirtintas teorijas, buvo užblokuota Facebook dėl skleidžiamos dezinformacijos. Visgi, aktyvistai nurimti neketina ir toliau bando šviesti visuomenę savo tiesomis. Dažniausiai tie argumentai būna tokie grėsmingi ir bauginantys, kad prasiskverbia net į išsilavinusių žmonių gretas.

Prof. Birutė Mikulskienė
Prof. Birutė Mikulskienė
© MRU

Profesorės patirtis: skiepų baimė ir sunkiai priimtas sprendimas skiepyti vaikus

„Turbūt mes visi esame girdėję apie skiepų priešininkų judėjimą, o apie skiepų žalą girdėję tiek, kad turime ir savo nuomonę. Dažnas galėtų įvardinti pagrindinius argumentus, kuo vakcinos blogos, nes kuo jos geros, vakcinų priešininkai net nediskutuoja. Kaip sprendimų vadybos dėstytojai man išties įdomu, kodėl jų idėjos sukelia vidines abejones, o rodos ir išsilavinę, ir apsiskaitę piliečiai, turintys ir formalaus išsilavinimo diplomus nevalingai irgi pradeda abejoti vakcinos nauda. Neseniai ir pati patyriau, kad manyje tokių abejonių jau pasėta. Net pusmetį svarsčiau, ar tikrai reikia skiepyti savo vaiką. Nepuoliau ieškoti informacijos apie skiepus moksliniuose šaltiniuose, o tik delsiau priimti sprendimą. Galiausiai sutikau skiepyti vaiką, bet tik sužinojusi, kad tarp giminaičių yra pasiskiepijusių”, - asmenine patirtimi dalijasi profesorė.

Taigi, kodėl skiepų priešininkų idėjos veikia. Mosklininkės teigimu tokią situaciją iš dalies paaiškina informacijos stoka: „galima sakyti, kad objektyvių žinių apie epidemiologiją, farmakologiją, citologiją ar histologiją ir dar daug kitų mokslų - trūksta. Didžioji visuomenės dalis taip pat mažai išmano apie racionalius sprendimo priėmimo būdus ir galimų alternatyvių pasirinkimų vertinimą. Ir kas dar dramatiškiau – nemažai paaiškinimų glūdi kognityvinės elgsenos mokslo atradimuose, kurie sėkmingai imti taikyti vadybos ir ekonomikos sprendimuose. Kitaip tariant – mūsų pažeidžiamumą tam tikrai abejotinos vertės informacijai lemia mūsų prigimtinis šališkumas naujiems faktams, kadangi iš prigimties negebame priimti naujienų ar naujovių”, – aiškina B. Mikulskienė. Profesorė pateikia keturias svarbias šališkumo priežastis, kodėl nevalingai galima tapti ir skiepų priešininku.

1. Tiesa yra tai, kas nuolat kartojama

Skiepų priešininkai labai atkaklūs. Jie nuolat be didesnių variacijų kartoja savo teiginius, siekia paskleisti savo idėjas kuo plačiau, ir anot profesorės taip netikėtai jų skleidžiamos žinios mus pradeda pasiekti iš kelių skirtingų šaltinių. Nuolat girdimą informaciją žmogaus smegenys ima pripažinti kaip tiesą, kurios nei tikrina, nei abejoja ir nevalingai šiais teiginiais ima grįsti savo sprendimus.

„Taip be jokių specialių pastangų galima tapti skiepų priešininkais. Tuo tarpu norint tapti vakcinavimo politikos specialistu, pirmiausia reiktų susivokti, ar yra tokios aukštojo mokslo studijos, tada tektų perskaityti ne vieną knygą, nemažai aktualių mokslinių straipsnių, išlaikyti egzaminus ir apginti ne argumentais, bet įrodymais pagrįstą baigiamąjį darbą. Ir nemažai informacijos universitete, ko gero, bus išgirstos pirmą kartą, ir jomis nebombarduoja gatvėje, žiniasklaidoje ar socialiniuose tinkluose. Tad jas priimti reiks pastangų.”

2. Didesnis pasitikėjimas iš nežinojimo (Duningo-Krugerio efektas)

„Gal skamba ir paradoksaliai, bet kuo mažiau mes išmanome vieną ar kitą sritį, tuo labiau pasitikime savimi kalbėdami ta tema. Kartais toks pasitikėjimas net labai praverčia profesinėje veikloje. Tarkime, jauni vadybininkai yra geri sudėtingų technologinių ar medicininių produktų pardavėjai, nors apie produktą jie sužinojo iš gamintojo reklaminio 1 puslapio apimties aprašymo. Jie gali detaliai neišmanyti produkto veikimo principų, bet jų pasitikėjimo, kad parduodamas produktas yra geras, visiškai užtenka”, – tęsia mokslininkė.

Profesorė pataria prisiminti šį psichologinį efektą ir suklusti iškart, kai skiepų priešininkais netikėtai pasijuntame tarsi be jokių pastangų, o specialistas mūsų akyse atrodo nevertas pasitikėjimo.

3. Glausta ir selektyvi informacija maskuoja tikrąjį kontekstą

Mokslininkės nuomone, šiuolaikinis pasaulis yra toks sudėtingas, kad kiekvienas reiškinys yra sunkiai suvokiamas dėl netikėtų ryšių su kitais reiškiniais, tad lengviausia apie juos kalbėti supaprastintai: „O dar geriau – išsirinkti mums suprantamą detalę (smulkmeną) ir apie ją diskutuoti nematant bendro plataus vaizdo. Bet kur kitos milžiniškos mozaikos detalės? Gal kitų detalių poveikis mums yra milžiniškas, o šių – nykstamai mažas? Toks glaustas informacijos pristatymas labai gerai dera su pasitikėjimu iš nežinojimo aptartu aukščiau, nes per daug detalių turės atvirkštinį efektą ir sukels abejones, nepasitikėjimą, kas vyksta diskutuojant specialistams. Visiškas kraštutinumas, kai tam tikrų judėjimų ašimi tampa suklastota detalė.“

4. Mes natūraliai priešinamės pokyčiams ir naujoms žinioms

Paskutinioji priežastis, kurią įvardija B. Mikulskienė, tai pokyčių baimė. „Kiekvienas naujas faktas sugriauna mūsų saugų pasaulį, verčia mus keisti ilgamečius savo įsitikinimus ir požiūrį. Įtikėjus ir pripratus prie ankstesnių įsitikinimų su jais saugu ir aišku. Ir štai mokslinė žinia liepia keistis, o pokytis mums yra tolygus pavojui, nesaugumui. Pirmoji mūsų reakcija – priešintis. Automatiška žmogaus reakcija yra neigimas, o vėliau ir agresyvi kritika. Deja, kritikuodami mes siekiame nepasikeisti ar sužinoti ką nors naujo, bet laimėti ir užtvirtinti savo vakarykštį įsitikinimą. Bet nenusiminkime, šiai būsenai suvaldyti pokyčių vadyba turi nemažai rekomendacijų”, – patikina specialistė.

Pasirodo, pasikeisti perskaičius 5 sakinių žinutę socialiniuose tinkluose yra daug sunkiau, nei pasikeisti perskaičius knygą. „Skaitydami dažniausiai esame vieni, nebejaučiame savo kolegų spaudimo, nebebijome pasirodyti kvailiais ar nemandagiais prieš autoritetą, mums nebereikia eikvoti energijos ieškant argumentų, tarsi sąmoningai ignoruojame savo prigimtinį šališkumą.

Tad nepagalvokime, kad situacija beviltiška – esame iš prigimties pažeidžiami, nes negebame priimti teisingų sprendimų. Ir tiesą sakant nėra viskas taip jau ir blogai. Mokslas ir išsilavinimo suteikiamos žinios padeda mums susikurti kritišką mąstymą ir atsilaikyti, kai mes nevalingai tampame šališki. Reikia tik vieno – noro siekti tapti specialistu bet kurioje srityje.”

Birutė Mikulskienė yra Mykolo Romerio universiteto Lyderystės ir strateginio valdymo instituto profesorė

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(23 žmonės įvertino)
3.0435

8 protingų žmonių bruožai: galbūt net nežinojote, kad turite itin aukštą intelektą (26)

Ar žinojote, kad labai protingi žmonės dažnai nemano, jog yra labai protingi ? Suvokdami...

Mokslininkė Budvytytė įvardijo veiksnius, lemiančius Alzheimerio atsiradimą: sergančiųjų amžiaus pokyčiai gąsdina (24)

Skaičiuojama, kad Europoje 2040 metais bus 13 milijonų susirgimų, susijusių su Alzheimerio liga ....

Nusprendė užsidirbti: melagingai teigia, kad kaukės apsaugo tik nuo baudų ir siūlo tokias „priemones“ (129)

Tam tikrose vietose kaukės yra privalomos, o koronaviruso grėsmę neigiantys žmonės...

Fosilijų medžiotojai aptiko naujos rūšies dinozauro kaulų

Anglijos pietinėje pakrantėje esančios Vaito salos paplūdimyje rasti keturi kaulai –...

Į Marsą grįžo paslaptingas ilgas ir plonas debesis – su vulkaniniu aktyvumu tai nesusiję (6)

Pietinės saulėgrįžos metu virš Marso nusidriekia debesis. Nors kyla iš ugnikalnio, tačiau jo...

Top naujienos

Lietuvos įtakingiausieji 2020: popkultūros sąrašuose garsieji influenceriai įtaka pasigirti negali

Naujienų portalas „Delfi“, kaip ir kasmet, skelbia naujausius šalies pramogų pasaulio...

Daugiabučių gyventojų laukia pokyčiai: nepaklūstantiems išrašys baudas (124)

Kai kurių daugiabučių gyventojų laukia nemaži pokyčiai. Jie turės pamiršti butuose esančius...

Rusijos COVID-19 vakcinai – PSO verdiktas (76)

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijoje šią savaitę...

Istorinis Valančiūno vakaras: surinkęs trigubą dublį išgelbėjo „Grizzlies“ sezoną (68)

Vienas geriausių karjeros rungtynių sužaidęs Jonas Valančiūnas užfiksavo savo pirmąjį...

Gydytojas Morozovas atsakė į visus klausimus apie relfiuksą – sau padėti galite ne tik vaistais (12)

Kas penktas mūsų jaučia tą simptomą bent kartą per savaitę, o vienas iš penkiolikos –...

Adam Tooze

Štai jums ir Naujoji Europa – jei tik pavyks ją išsaugoti (5)

Europai pavyko žengti didžiulį žingsnį – tačiau ji vis dar gali suklupti.

Populiarus pasaulyje testas nustato, koks darbas žmogui tinka labiausiai: išbandykite ir jūs

Į klausimą, kodėl dirba tai, ką dirba, žmonės paprastai atsako, kad jie visuomet domėjosi ta...

Indijoje koronavirusas grąžina vaikų darbą: viskas – dėl nepritekliaus (13)

Koronaviruso pandemija stumia Indijos vaikus iš mokyklų į ūkius bei gamyklas versdama dirbti ir...

Režisierius Saulius Baradinskas – apie muzikinį projektą, 3 metus psichoterapijos ir laimingų santykių su Beata Tiškevič paslaptį (4)

Kino režisierius Saulius Baradinskas jau kurį laiką kuria projektą „Sapiens music“, kuriame...

Rusų opozicionierius: pokyčiai Baltarusijoje – jau netrukus, Lukašenka gali rinktis tik iš dviejų variantų (839)

Po vadinamųjų prezidento rinkimų prasidėjus protestams Baltarusijoje Rusijos opozicijos...

|Maža didelių žinių kaina