Dabar naujame tyrime analizuojama, kaip žvaigždės nedideliame jauname spiečiuje gali sutrikdyti mažų objektų orbitas aplink kaimynes.
Labai detaliu skaitmeniniu modeliu išnagrinėtas žvaigždžių ir jas supančių Kuiperio žiedą primenančių telkinių judėjimas. Paaiškėjo, kad artimi žvaigždžių prasilenkimai, kokie vyksta jaunuose spiečiuose, į tarpžvaigždinę erdvę išmeta daugybę mažų kūnų. Dar daugiau kūnų pereina nuo vienos žvaigždės prie kitos, o jų galutinės orbitos statistiškai nesiskiria nuo prie tos žvaigždės susiformavusių objektų orbitų.
Be to, po tokio praskridimo mažųjų objektų orbitos gali supanašėti tarpusavyje – išsitempti ta pačia kryptimi. Saulės sistemos pakraščiuose kai kurių objektų orbitos yra būtent taip išsitempusios – ši savybė laikoma vienu iš įrodymų, kad sistemos pakraštyje egzistuoja Devintoji planeta.
Šio tyrimo rezultatai rodo, kad Devintosios planetos visai gali ir nebūti. Mūsų Saulė taip pat gimė spiečiuje, taigi jaunystėje galėjo patirti tokių susidūrimų, kurių palikimas vis dar aptinkamas sistemos pakraščiuose.
Tyrimo rezultatai arXiv.