Spalio 30 d. internete išpublikuotame darbe tyrėjai pateikė informacijos apie kovotoją ir apie šiurpų sužeidimą, nuo kurio jis mirė. Archeologų grupė, pasitelkusi fotogrametrijos metodą, nuskenavo netoli improvizuoto mūšio lauko palaidotus žmonių palaikus ir pateikė išvadų; tyrimo vadovo – brazilo grafikos eksperto, dizainerio Cicero Moraeso dėmesį patraukė viena kaukolė.
Pasak tyrėjų, kaukolėje nuo apatinio kairiojo žandikaulio įstrižai iki tuščiavidurės ertmės, kurioje kadaise buvo nosis, matėsi gilus įtrūkimas, o nuo smūgio jėgos buvo išmušti keli dantys. Tokia gili žaizda galėjo būti padaryta tik vienu būdu – stipriu kirvio smūgiu į veidą.
„Apsvarsčius, kokie ginklai galėjo būti naudoti, labiausiai tikėtinas variantas atrodė kirvis, – teigė C. Moraesas. – Sumodeliavau kirvį ir uždėjau jį ant kaulo. Sunku pasakyti, ar jis mirė nuo to smūgio, bet jis tikrai stipriai sužalojo minkštuosius audinius. Mane sukrėtė faktas, kad kirvis įsmigo jam į veidą.“
Apie šį vyrą žinoma tik tiek, kad jis buvo vienas iš 1800 vietos ūkininkų, žuvusių Gotlando mūšyje, pasakojo C. Moraesas. Invazijai vadovavo Danijos karalius Valdemaras Atterdagas (arba Valdemaras IV), valdęs 1340–1375 m., kuris siekė užvaldyti retai gyvenamą Švedijos salą.
„Daugelis Gotlando karių buvo nepatyrę atsargos kariuomenės kareiviai, juos visus išžudė Danijos ginkluotosios pajėgos, kurias daugiausia sudarė gerai apmokyti samdomi kariai. Žuvusiųjų buvo tiek daug, kad dauguma jų buvo palaidoti su visais drabužiais, kas sukėlė didžiulę nuostabą pirmuosius kasinėjimus atlikusiems archeologams“, – teigė C. Moraesas. – Kirvio smūgiu į veidą sužalotas kovotojas – ne vienintelis, mūšio laukę patyręs šiurpų sužalojimą. Daugelis žuvusiųjų – su giliomis žaizdomis kaukolėse, kauluose.“
Tyrimui C. Moraesas sukūrė du skaitmeninius 3D veido modelius, kaip galėjo atrodyti vyras. Pirmajame nespalvotame modelyje vyras – neutralioje pozoje, užmerktomis akimis. Antrame kovotojas pavaizduotas su tamsiais plaukais, barzda ir gilia žaizda apatinėje veido dalyje. Pasak C. Moraeso, antruoju modeliu norėta pavaizduoti realesnį žmogų, su daugiau detalių, ką sunkiau perteikti vien pilkais atspalviais.
Pavaizdavus šiurpų sužalojimą tikroviškomis spalvomis ir detalėmis, realiau perteikiamas žiaurus praeityje vykęs karas, taip pat įspėjama apie karo baisumus, kas yra aktualu ir šiuo metu, teigė tyrimo vadovas.
„Tikiuosi, kad žmonės geriau įsisąmonins, kas iš tiesų yra kova“, – apibendrino C. Moraesas. „Ši veido aproksimacija primena, kas gali nutikti.“
Šaltiniai: