Nežiūrint to, fMRI šalininkai teigia, kad ši technologija gali būti tikslesnė, kadangi ji taikosi į melo pagrindą – smegenis.

Idėja naudoti fMRI teismo procesuose yra aktyviai svarstoma tarp mokslininkų, ekspertų bei etikos sargų. Dauguma jų yra susirūpinę, kad nebūtų skubiai pereita nuo laboratorinių tyrinėjimų iki technologijos naudojimo realiuose gyvenimo atvejuose.

Kai kurie bijo, kad šis metodas gali būti ne toks efektyvus realioje situacijoje, nežiūrint visų laboratorinių tyrimų išvadų.

Technologija yra paprasta: ant galvos užmaunami cilindro formos rėmai, kuriuose yra įmontuotas kompiuterio ekranas. Tada visas kūnas „įvažiuoja“ į magnetinio rezonanso aparatą, kuriame radijo bangomis ir magnetiniu lauku stebimi pokyčiai tam tikrose smegenų srityse. Kompiuterio ekrane galima matyti klausimus, kurie vienaip ar kitaip veikia smegenis, o tai parodo, ar asmuo meluoja.

Skirtingai nei pašto peržiūra ar telefono pasiklausymas, tai yra „žvilgsnis į asmens smegenis“, teigia Hankas Greely‘is, Stanfordo teisės ir biomokslų centro direktorius.

„Iš tikrųjų šis metodas neskaito jūsų minčių, jeigu jūs nenorite, kad jos būtų skaitomos. Teisingiau jį vadinti būtų „tiesos patvirtinimo metodu“, ne melo detektoriumi“, - teigė jis.

Vadinkite tai kaip norite, tačiau technologijos tyrimo rezultatai teikia vilčių: kompiuteris užfiksavo melavus 28 iš 31 savanorių.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją