Ir jie yra visiškai teisūs. Insultas yra viena iš pagrindinių priežasčių lemiančių sunkią negalią, bei yra antroji pagal mirtingumą liga suaugusiųjų tarpe. Sergamumas šia liga didėja su amžiumi ir prognozuojama, kad šis skaičius dar labiau didės dėl vis labiau senstančios visuomenės.
Apie 80 proc. visų insultų yra išeminės kilmės, t.y. kai dėl susidariusio trombo ar susiaurėjusios kraujagyslės nemaitinama tam tikra dalis galvos smegenų. Yra žinoma, kad smegenų pažeidimai nustatomi ne tik senyvo amžiaus žmonėms, bet ir jauniems. Naujagimiai taip pat gali patirti ūmias smegenų traumas, dėl ko smegenyse taip pat susidaro deguonies badas, o tai gali sukelti visą gyvenimą trunkančius neurologinius pakitimus. Kita opi problema – ribotos insulto gydymo galimybės.
Šiuo metu vienintelis patvirtintas ūmaus išeminio insulto gydymo metodas yra kraujotaką atstatančio ir krešulius tirpinančio vaisto injekcija į veną per maždaug 3-4 val ar mechaninis krešulio pašalinimas per 8 val nuo pirmųjų ligos simptomų pradžios. Tyrimai rodo, kad laiku atvykusių į gydymo įstaigą ir gydymą trombolitiniu medikamentu gavusių pacientų dalis sudaro tik 6 proc. visų išeminiu insultu susirgusių pacientų.
Taigi, įvertinus insulto keliamus padarinius, vis dar išlieka didelis poreikis toliau ieškoti galimybių, kaip ne tik sumažinti mirčių nuo insulto skaičių, bet ir išvengti po insulto esančių liekamųjų reiškinių turinčių skaudžias pasekmes žmogaus sveikatai. Šiam tikslui pasiekti viso pasaulio mokslininkai, bendradarbiaudami su medikais ir farmacininkais, nuolat ieško naujų gydymo metodų, kurių viena iš krypčių – jau žinomų vaistų „peradresavimas“.
Tai vis labiau populiarėjantis būdas visame pasaulyje jau žinomus vaistus panaudoti kitų ligų gydymui. Tai itin perspektyvi sritis nes pagreitėja vaistų pritaikomumas naujoms ligoms gydyti ir nebereikia toksikologinių bei kitų papildomų klinikinių tyrimų. Visgi vaistų peradresavimas nėra toks paprastas procesas kokį galima įsivaizduoti. Čia vėl svarbus vaidmuo tenka mokslininkams. Jų užduotis ištirti ligą sukeliančius mechanizmus bei rasti „taikinius“ – molekules, fermentus ir pan. – kuriuos gali veikti praktikoje taikomi vaistai.
Per pastaruosius dešimtmečius atliekant eksperimentus buvo išbandyta daug medžiagų, kurios galėtų apsaugoti smegenis nuo įvairių pažeidimų, tame tarpe ir insulto. Viena iš negrįžtamų insulto pasekmių – nervinių ląstelių žutis, dėl ko žmogus praranda regėjimą, kalbą, galimybę judėti ar netgi patirti baisiausią – mirti. Deja, šios dažnai negrįžtančios ir skaudžios pasekmės yra siejamos su dar viena itin svarbia ląstelėse esančia organele – mitochondrija. Tai kas gi yra šios mitochondrijos ir kuo jos svarbios?
Mitochondrijos yra pagrindinės ląstelės organelės, kurios tarsi mažos jėgainės aprūpina ląsteles energija ir būtent jos insulto metu yra pažeidžiamos pirmiausia. Aprūpinimas energija yra ne vienintelė mitochondrijų funkcija ląstelėje. Jos taip pat atlieka jonų, tokių kaip kalcis ir kt., kiekio reguliatoriaus vaidmenį. Insulto metu sutrikęs kalcio jonų balansas siejamas su nervinių ląstelių – neuronų – žūtimi. Taigi, medžiagų, kurios galėtų veikti jonų kiekį mitochondrijose, paieškos yra svarbios apsaugant nuo insulto sukeliamos neuronų žūties.
Viso pasaulio mokslininkai atkakliai ieško vaistų, kurie ir veiktų šias paslaptingąsias mitochondrijas. Šiai dienai jau yra nustatytos įvairios medžiagos, kurių taikymas insulto gydymui būtų veiksmingas. Visiškai tikėtina, kad pirmieji gerų žinių sulauks sergantys cukriniu diabetu. Čia svarbų vaidmenį atlieka vaistas – metforminas. Jis ypatingas tuo, kad yra kilęs iš farmakologinį poveikį turinčio vaistinio augalo Ožiarūtčio (lot. Galega) bei yra skiriamas skiriamas cukriniu diabetu sergantiems pacientams.
Tiriant pacientus, sergančius cukriniu diabetu ir vartojančius metforminą, pastebėtas mažesnis insultų skaičius lyginant su pacientais kurie nevartojo šio vaisto. Taip pat pastebėtas metforminą vartojusių pacientų ir patyrusių insultą neurologinių pažeidimų sumažėjimas ir pagerėjusi pacientų pasveikimo prognozė. Visgi apie metformino poveikį pačiam smegenų audiniui insulto metu pakankamai duomenų nėra.
Į šių tyrimų paieškas įsijungė ir Lietuvos moklininkai. Nuo 2017m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neuromokslų instituto biochemijos laboratorijos mokslininkų grupė, vadovaujama prof. Vilmantės Borutaitės, įgyvendindami visuotinės dotacijos projektą atliko mokslinius tyrimus siekiant ištirti metformino ir kitų smegenis apsaugančiu medžiagų poveikį smegenų audinio ląstelėms, pasitelkiant labiausiai smegenų struktūrą atspindinčius modelius. Vienas iš metodų, kuris geriausiai atspindi žmogaus smegenų struktūrą ir ląstelių tarpusavio ryšius – smegenų pjūvių kultūros. Pasitelkiant šį modelį imituojama natūrali smegenų ląstelių aplinka, ląstelių tarpusavio sąveikos.
Taikant šį tyrimo metodą LSMU mokslininkams pavyko nustatyti, kad metforminas apsaugo nuo insulto sukelto smegenų pažeidimo, mažindamas žuvusių neuronų skaičių smegenų pjūvių kultūrose. Kaip žinia, įvairių susirgimų atveju labai svarbus vaidmuo tenka imuninėms ląstelėms, ne išimtis ir smegenys. Apsaugant smegenis nuo insulto pažaidų labai svarbus yra mikroglijos ląstelių vaidmuo.
Tai imuninės ląstelės atsakingos už smegenų apsaugą nuo uždegimo taip pat atliekančios apsauginę funkciją nuo įvairių patogenų. Kitaip tariant mikroglija atlieka kovotojų vaidmenį mūsų smegenyse. Šių ląstelių skaičiaus didėjimas insulto metu rodo, jog smegenyse vyksta uždegiminiai procesai. Čia ir vėl svarbų vaidmenį atlieka metforminas ir kitos smegenų apsauga pasižyminčios medžiagos, kurios sumažina insulto metu pasireiškusį uždegimą.
Mikroglijos ląstelių funkcijoms taip pat labai svarbūs ir kalcio signalai. LSMU mokslininkai taikydami fluorescencijos optinės registracijos metodą pirmieji nustatė, kad išemijos metu mikroglijos ląstelėse stebimas išaugęs greitų ląstelių viduje esančio kalcio jonų koncentracijos greitų pokyčių dažnis. Kalcio jonų koncentracijos greiti pokyčiai byloja apie smegenų imuninių ląstelių agresyvumą, kuris pasireiškia gebėjimu pažeisti aplinkinį nervinį audinį po išemijos, o metforminas tą agresyvumą slopino. Metforminas – ne vienintelis „peradresuotas“ vaistas. Šioje laboratorijoje taip pat yra tiriami ir kiti junginiai, kurie gali būti pritaikyti insulto gydymui bei apsaugoti mūsų smegenis nuo skaudžių pasekmių.
Nors tyrimai taikant gyvūnų modelius yra ypač dažni, daug žadantys ir plačiai taikomi įvairiuose moksliniuose tyrimuose, visgi jie pilnai neatsindi procesų, vykstančių žmogaus organizme. Tirti žmogaus ląstelių atsaką į išeminius pažeidimus yra sudėtinga dėl nepakankamo žmogaus ląstelių skaičiaus, kuris dėl etinių sumetimų yra labai mažas. Taip pat iki šiol nėra žinoma ir apie mitochondrijų vaidmenį insulto metu būtent žmogaus smegenų ląstelėse.
LSMU mokslininkų grupė šiuose tyrimuose taiko naujausią ir pažangiausią technologiją, kurios pagrindą sudaro žmogaus indukuojamų pluripotentinių kamieninių ląstelių (iPKL) kultivavimas ir pritaikymas šiems tyrimams. Kamieninių ląstelių taikymas yra vienas pažangiausių bei perspektyviausių sričių neurodegeneracinių, vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų bei insulto gydyme. Šie tyrimai galėtų tapti gairėmis farmacininkams, kuriantiems naujas terapines priemones, kurios gali sumažinti ląstelių žūtį ir padidinti jų gyvybingumą insulto metu pažeistose smegenyse.
Tikimasi, kad greitu laiku insultą patyrusiems pacientams bus daugiau vilties išsaugoti nepažeistas smegenų ląsteles taikant šiame tyrime išryškintas naujas, jau naudojamų preparatų, vaistines sąvybes. Nes išsaugoti neuronai – išsaugotos smegenų funkcijos, t.y. galimybė kalbėti, judėti bei savarankiškai valdyti kūną, kas leistų insultą patyrusiems žmonėms grįžti į normalią kasdienę veiklą.
