Trinty koledžo mokslininkai pristatė teoriją, kurioje užmiršimas gali būti ne klaida, o funkcine smegenų savybė, padedanti joms dinamiškai sąveikauti su aplinka. Todėl kai kurių dalykų pamiršimas – naudingas ir padeda žmogui elgtis lanksčiau ir priimti optimalesnius sprendimus, rašoma koledžo svetainėje.
Pagal šią teoriją, jei prisiminimai gauti aplinkybėmis, nelabai atitinkančiomis dabartinę aplinką, juos pamiršti naudinga ir žmogus galės pagerinti savo padėtį. Kitaip tariant, galės gauti naujas „instrukcijas“ gyvenimui naujomis aplinkybėmis.
Tyrėjai iš ankstesnių tyrimų žinojo, kad nors užmiršimas vyksta dėl informacijos praradimo, kai kada tai galima paaiškinti atsiminimų pasiekiamumo pasikeitimu, o ne jų praradimu. Autoriai iškėlė mintį, kad tai vyksta dėl atsiminimus saugančių neuronų rinkinius, vadinamas „engramos ląsteles“, perjungiančios smegenų ryšių grandinės pertvarkymo.
Tai yra, patys atsiminimai išlieka, tačiau jų aktyvuoti nebegalima, čia panašiai, jei žmogus pamiršta kodą nuo seifo, kuriame yra padėta informacija.
„Kadangi užmiršimo greitį veikia aplinkos sąlygos, spėjame, kad užmiršimas iš tiesų yra mokymosi forma, kai atminties prieinamumas kinta, priklausomai nuo aplinkos ir jos prognozuojamumo“, — paaiškino darbo bendraautorius Paulas Franklandas.
Ši teorija gali sukurti naujas Alzheimerio ligos ir kitų demencijų, kurioms būdingas laipsniškas atminties praradimas, gydymo galimybes. Darbo autoriai mano, kad natūralus užmiršimas yra apgręžiamas procesas, todėl reikia ieškoti būdų šį procesą valdyti.
Pažymėtina, kad anksčiau mokslininkai jau pademonstravo, kad norėdamos ką nors pamiršti, smegenys turi gerokai labiau stengtis, nei įsimindamos naują informaciją.
