Robotuko kūrėjų komanda iš Karnegio Mellono universiteto Pensilvanijoje, JAV, vaizdo siužete pademonstravo, kaip naujasis kūrinys geba keisti pavidalą. Jis gali virsti į skystį, prasiskverbti pro uždaro narvo grotas, o pasprukęs iš jo – grįžti į pradinę kietą būseną ir formą.
Tokį fazių kaitos robotą, pavadintą „magnetoaktyviu kietojo ir skystojo fazių transformacijos mechanizmu“, mokslininkai sukūrė įterpdami magnetines daleles į galį – metalą, kurio lydymosi temperatūra yra labai žema – 29,8 laipsniai Celsijaus.
Fazių kaita – tai procesas, kai medžiaga iš vienos būsenos – kietosios, skystosios, dujinės ar plazminės, pereina į kitą. Šie pokyčiai įvyksta tuomet, kai į sistemą tiekiama pakankamai energijos arba priešingai, prarandamas pakankamas jos kiekis.
Anot mokslininkų, iš galio pagamintą robotą galima įkaitinti iki skysto pavidalo ir atvėsinti iki kieto pavidalo, taikant išorinio magnetinio lauko indukcijos procesą. Tas pats magnetinis laukas gali būti naudojamas robotui judinti. Mokslininkai eksperimento metu robotą magnetinio lauko indukcijos būdu pakaitino nuo 25 iki 35 laipsnių Celsijaus.
„Magnetinės dalelės šiame mechanizme atlieka du vaidmenis. Viena iš jų yra ta, kad medžiaga reaguoja į kintamąjį magnetinį lauką, todėl indukcijos būdu galima įkaitinti medžiagą ir sukelti fazės pokytį. Be to, magnetinės dalelės suteikia robotams mobilumą ir gebėjimą judėti reaguojant į magnetinį lauką“, – sakė vyresnysis tyrėjas ir mechanikos inžinierius dr. Karmelas Majidi iš Karnegio Mellono universiteto.
Nors šiuo metu šis robotas yra tik koncepcijos patvirtinimo stadijoje, komanda teigia, kad jis galėtų būti naudojamas daugelyje biomedicinos ir pramonės sričių.
Tyrėjų komandai vadovavęs Kinijos universiteto Honkonge mokslininkas dr. Chengfeng Pan teigė, kad suteikus robotams galimybę keisti būseną, pavyzdžiui, iš skystos į kietą, būtų praplėstas tokių įrenginių funkcionalumas.
Moksliniame straipsnyje teigiama, kad šis robotas, būdamas kietos fazės, gali peršokti 21 mm griovį ir lipti sienomis, o skystos fazės metu gali dalytis ir vėl susijungti. „Dabar šią medžiagų sistemą bandome panaudoti praktiškiau, kad išspręstume labai konkrečias medicinos ir inžinerijos problemas“, – sakė Ch. Pan.
Panašu, kad Jamesas Cameronas savo režisuotame filme „Terminatorius 2“ pakankamai taikliai nuspėjo, kas iš tiesų įvyks ateityje po daugiau nei 30 metų.
Šaltiniai:
