aA
Centrinėje Azijoje esantys Altajaus kalnai yra be galo gražūs: jie žavi snieguotomis viršukalnėmis, tankiais pušynais, kerinčiais kalnų ežerais nusėtais slėniais ir ledynais. Regionas apgyvendintas negausiai: čia įsikūrusios įvairios etninės gentys, pasižyminčios ramiu gyvenimo būdu. Gyventojai džiaugiasi galėdami ganyti avis ir buivolus, laikyti bites ir auginti javus bei ankštinius augalus. Tačiau jų ramybę nuolat trikdo iš dangaus krentančios raketų dalių atplaišos.
Altajaus kalnai
Altajaus kalnai
© Sergei Savostyanov/TASS/Scanpix

Kaip pastebi amusingplanet.com, Altajaus regionas yra išsidėstęs tiesiai po didžiausio ir judriausio pasaulyje kosmodromoKazachstane esančio Baikonuro – skrydžio trajektorija. Kaskart, kai iš kosmodromo paleidžiama raketa, nebereikalingos kuro talpyklos, tuščios raketų pakopos ir kitos šiukšlės krenta ant šių atokių kalvų. Jos gąsdina gyventojus, griauna namus ir pražudo gyvulius. Kai padaroma rimta žala nuosavybei, Rusijos kosmoso agentūrai dažnai tenka kaimų gyventojams išmokėti kompensacijas.

Rusijos žiniasklaida paskaičiavo, kad nuo to laiko, kai Baikonuro kosmodromas šeštajame dešimtmetyje pradėjo savo veiklą, ant žemės nukrito daugiau nei dvi su puse tonos raketų atplaišų. Prieš kiekvieną raketos paleidimą, iki jo likus 24 valandoms, gyventojai yra perspėjami, kad galėtų pasiekti saugią vietą. Dauguma šiukšlių nukrenta ant pažymėto sausumos ruožo, esančio tiesiai po raketos skrydžio trajektorija, tačiau raketų atplaišos, nukrentančios už pažymėtų teritorijų ribų, nėra retai pasitaikantis dalykas. 2008-aisiais nuo raketos atskilęs masyvus trijų metrų ilgio metalo gabalas nukrito ant kaimo ir vos neužkliudė namo. Nesėkmingas raketos paleidimas arba sprogimas gali turėti gerokai rimtesnių pasekmių. 2011-aisiais žmonių neskraidinusios „Sojuz-U“ raketos, nukreiptos į Tarptautinę kosminę stotį, paleidimas žlugo po kelių minučių nuo jo pradžios, tad raketa nukrito atgal į Žemę su pilnais degalų bakais. Ji atsitrenkė į Altajaus kalnus ir sprogo, šimto kilometrų spinduliu išdaužydama langus.

Altajaus kalnai
Altajaus kalnai
© Reuters / Scanpix

Sovietmečiu Sovietų Sąjunga labai stengėsi atgauti raketų pakopas, mat baiminosi, kad jos gali pakliūti į amerikiečių rankas ir išduoti paslaptis apie raketų pajėgumus ir apie pačią kosmoso programą. Tačiau Sovietų Sąjungai sugriuvus Rusijos kosmoso agentūra liovėsi surinkinėjusi raketų dalis, kurios dabar guli išdrikusios tūkstančių kvadratinių kilometrų plote – Kazachstano stepėje ir Altajaus kalnuose.

Prabėgus keleriems metams po Sovietų Sąjungos griūties Kazachstane aplink šias užmirštas kosmoso šiukšles ėmė vystytis nauja veikla – metalo laužo verslas. Metalo laužo pardavėjai nekantriai laukia kiekvieno raketos paleidimo, o tuomet, pasičiupę žiūronus, stebi dangų, besidairydami krentančių šiukšlių. Tada jie važiuoja džipais arba joja arkliais į avarijos vietą, kur ima darbuotis suvirinimo ir pjaustymo degikliais. Nuo nuolaužų nuimamos visos vertingos medžiagos, pavyzdžiui, titano ir aliuminio lydiniai, taip pat variniai laidai. Visa kita, ko jie parduoti negali, tempiama į kaimą ir panaudojama vištidžių, pašiūrių, tualetų stogų dengimui ir netgi rogutėms, kuriomis važinėjasi vaikai.

Tačiau šios nuolaužos nėra saugios. Raketų kuras, ypač nesimetrinis dimetilhidrazinas (UDMH), yra ypač nuodingas, o išmestuose degalų bakuose kuro likutis, kai jų atsikrato kylančios raketos, gali siekti netgi 10 procentų. Hidrazinas visiškai ištirpsta vandenyje, todėl jis lengvai prasiskverbia į dirvą ir apnuodija požeminį vandenį, kuris yra geriamas ir naudojamas laistymui. Hidrazinas yra gerai žinomas kancerogenas. Šis junginys dažnai kaltinamas dėl padidėjusio susirgimų vėžiu ir apsigimimų skaičiaus Altajaus regione. Medicinos srities mokslininkai teigia, kad hidrazino junginiai taip pat apnuodija kepenis ir centrinę nervų sistemą ir gali sukelti rimtų ir negrįžtamų neurologinių susirgimų.

Šiuose kalnuose sninga kosmoso šiukšlėmis: jos gąsdina gyventojus, griauna namus ir pražudo gyvulius
© Shutterstock

Išmestų kuro bakų problema nėra būdinga tik Rusijai. Kinijos raketų paleidimo vietos, kaip ir Baikonuro atveju, yra toli nuo vandenyno, tad raketų dalys, kuriose likę nesudegusio kuro, krenta virš žmonių gyvenamų plotų. Netoli vandenyno esančios raketų paleidimo vietos su šia problema nesusiduria, nes jų pakopos nukrenta į vandenį, kas yra palyginti nežalinga.

Pastaraisiais metais vis auga susidomėjimas nenuodingu ir aplinkai nekenkiančiu raketų kuru. Šį kurą yra paprasčiau ir saugiau naudoti, jam saugoti ir transportuoti reikia mažiau procedūrų ir infrastruktūros. Daugelis tokių kosmoso agentūrų kaip NASA ir ESA jau pradėjo mažinti hidrazino pagrindu pagaminto kuro naudojimą – jis naudojamas tik leidžiant mažas raketas. NASA taip pat kuria ekologišką žaliąją alternatyvą įprastiniams degalams, kuriuos tikisi naudoti naujos kartos nešančiosiose raketose ir erdvėlaiviuose.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(35 žmonės įvertino)
4.0571

Kinų mokslininkai pastebėjo keistą fenomeną: ar akiniai gali apsaugoti nuo COVID-19? (40)

Niekas taip gerai nesaugo nuo COVID-19 , kaip kontakto su nepažįstamaisiais vengimas. Ir tinkama...

Brazilijoje į krantą išmestas banginio kūnas (2)

Trečiadienį, rugsėjo 16 d., vietos valdžios institucijos plušėjo norėdamos pašalinti kuprotojo...

Norite paprasčiau reaguoti į stresą keliančius dalykus? Yra vienas būdas sau padėti

Mūsų gyvenimuose tikrai netrūksta streso. Kita vertus, ir džiaugsmą teikiančių dalykų tikrai...

Senstant pagirios vis sunkėja: mokslininkai paaiškina, kas dėl to kaltas (47)

Jei dvidešimties metų galėjote iki paryčių bare ar klube užsisakyti vis po naują bokalą ar...

Paviešinti iki šiol nematyti „Caro bombos“ vaizdai: tai buvo galingiausia atominė bomba istorijoje (47)

1961 metų spalio 30 dieną Sovietų Sąjunga išbandė galingiausią visų laikų atominę bombą...

Top naujienos

Žmogus, iliustravęs epochą: lietuvis tapo septintojo dešimtmečio legenda (10)

Nors Stasio Krasausko pavardė šiandien gal ir nėra plačiai žinoma, šis lietuvis buvo tikra...

Sutrumpinusi darbo savaitę įmonė skaičiuoja rekordinius metus: kiti mums sukioja pirštą prie galvos (12)

Prieš kelis metus statybinės chemijos produktų vystymo ir platinimo įmonė „Tegra State“...

Reido metu sustabdyta neblaivi vairuotoja pareiškė esanti „perspektyvi mergina“ ir į žurnalistus metė citriną (10)

Penktadienio vakarą Vilniaus kelių policija surengė reidą: pradžioje buvo tikrinamas greitis, o...

Atvykę į nuostabaus grožio paplūdimį poilsiautojai gailisi: verslininkų įžūlumas siutina ne tik lietuvius (73)

Nors daug žmonių atvykę į vieną gražiausių Europos vietų – Pozitaną, Amalfio pakrantėje...

Sinoptikai perspėja: atkeliauja pirmosios šalnos (6)

Iš šiaurės besileidžiantis šaltasis atmosferos frontas atneš nedaug lietaus, tačiau oras keletu...

Girta mergina naktį su „Nissan“ rėžėsi į medį ir užtvėrė gatvę (1)

Naktį iš penktadienio į šeštadienį, apie 3.20 val., Vilniuje, Tauro g., merginos (gim. 1992 m.)...

Net vidurinės nebaigęs vyras sugebėjo metus laiko dirbti gydytoju kolegoms nieko neįtariant (72)

Leidykla „Briedis“ pristato pasauliniu bestseleriu tapusią tikrą istoriją apie ano amžiaus...

Mokytojos pastaba kaukę pamiršusiam vaikui įsiutino mamą: pasiūlė paskaičiuoti, kiek tai kainuoja (398)

Išpuolis mokykloje, kurį patyrė kaukę pamiršęs vaikas, privertė jo motiną susimąstyti, ar...

Atnaujintas paveiktų šalių sąrašas: praneša apie izoliacijos pokyčius (97)

Nuo pirmadienio, izoliuotis reikės atvykus iš Švedijos, Norvegijos, Bulgarijos, Gruzijos, Kanados,...

Brangiausių automobilių TOP 3: kokie modeliai bei kainos dominuoja Baltijos šalyse, Ukrainoje ir Baltarusijoje? (42)

„Porsche“, „Ferrari“, „Lamborghini“, „Bentley“ savo savininkus dažniausiai randa...

|Maža didelių žinių kaina