Pirmosioms šalnoms žiemkenčiai pakantūs, gali nukentėti tik dėl sniego tirpsmo bei lietaus – išmirkti žemesnėse vietose, įdubose ar vandeniui nelaidžiose dirvose.
Apsemti iki 8–12 dienų, ypač pavasarį, labiau atšilus, žieminiai javai, jei nėra laikinų vagučių vandens pertekliui nubėgti, brandina mažesnį derlių.
Pavojingiausios – vėlyvosios šalnos
Antrosios šalnos sidabrine šarma nubalina dirvas, kai apsikaišo lapais paprastosios ievos, o trečiosios – kai šie medžiai apsipila žiedais. Šios šalnos šiemet buvo išsikvėpusios, augalams nepakenkė. Nepavyko išvengti augalams pavojingiausių vėlyvųjų, gegužės, šalnų. Vasarai lipant ant kulnų, šiemet žydinčius vaismedžius, vaiskrūmius, braškynus gegužės 14-15 d. pakando iki 4 ir daugiau laipsnių šalnos.
Apšalo žemesnėse vietose augančios trešnės, gana anksti pražydę abrikosai, persikai, vyšnios, slyvos, po agrodanga nekantrių sodiečių pasodinti pomidorų ir agurkų daigai, pasėtos kitos šilumą mėgstančios daržovės. Ypač jautrūs sodai, kai skleidžiasi pumpurai ir mezgasi vaisiai. Tuo laiku net menkos šalnos gali padaryti daug žalos. Jos mastą lemia ne tik šalnos stiprumas, bet ir trukmė.
Pvz., 2 laipsnių šalna pumpurus pažeidžia nedaug net per visą parą, o užsimezgusius vaisius pražudo vos per 4 val. Aviečių ir braškių žiedai bei užmegztos uogos nukenčia nuo -2 laipsn. C.
Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto dr. N.Uselio teigimu, per patį žydėjimą užklupusios 2–2,5 laipsn. C šalnos sunaikina 10 proc. derliaus, o 4 laipsn. C šaltis - apie 90 proc. derliaus. Jei žiedai mažai išsiskleidę, 7 laipsn. C šalnos sunaikina beveik visą derlių. Augalams kartais labiau pakenkia staigus atšilimas, saulės spindulių gausa po šalnų nei pačios šalnos. Sakoma: jeigu gegužę stiprus žiemys papūtė – per Kalėdas gali duonos pritrūkti. Geriausia, kai šaltas oras išnaikina amarus, bet nepakenkia žiedams.
Senolių įžvalgos jau nepatikimos
Dažniausiai pavasario šalnos mūsų šalyje pasitaiko vidutiniškai iki gegužės 20 dienos, tačiau šaltais pavasariais jos gali užklysi net birželio pirmosiomis dienomis. Paprastiesiems erškėčiams ir žieminiams rugiams pradėjus žydėti šalnos pas mus užsuka retai. Tuo metu ežeruose iškyla vandens lelijų žiedai.
Senolių išmintis sako: lelijų grožis nugali šalnas. Tačiau šiandien negalima patikimai tvirtinti, kad senolių įžvalgos tvirtai pasitvirtintų.
Kad klimatas keičiasi, specialistai pripažino praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje. Lietuvoje vidutinė oro temperatūra per šimtmetį pakilo maždaug puse laipsnio. Kai kurie pasaulio mokslininkai prognozuoja, jog per ateinantį šimtmetį vidutinė temperatūra Žemėje pakils 4 laipsniais.
Dėl to sparčiau ims tirpti ledynai, dažniau kamuos liūtys, atogrąžų audros ir nepakeliami karščiai, pakils jūros lygis.
Meteorologai numato, kad šiltėjantis klimatas, šiltėjančios žiemos gali atnešti didesnių ir vėlyvesnių šalnų. Jau šiemet pranešama, kad suaktyvėjo šilumą mėgstančių kenkėjų, erkių veikla.
Kaip padėti augalams
● Geriau šalnas ištveria palaistyti vandeniu, apdengti keliais agrodangos sluoksniais augalai. Polietileno plėvelė lengvai praleidžia šilumą, dieną po ja susikaupia šiluma, tačiau naktį, kai stipriau šąla, oras po ja gali atvėsti labiau nei atvirame lauke. Prieš stipresnes šalnas polietilenines priedangas reikia papildomai uždengti.
● Labiau šalnų pažeidžiami azoto trąšomis patręšti augalai.
● Prieš šalnas nepatartina purenti dirvos, nes suardomi kapiliarai, ir šiluma iš gilesnių žemės sluoksnių negali patekti į viršų.
● Siekiant išlaikyti dirvos drėgmę, pokrūmius dera pamulčiuoti durpėmis, kompostine žeme.
● Pradėjusias dygti ankstyvąsias bulves verta apkaupti. Prieš kaupimą bulvių plotelį verta palieti, paberti specialių joms skirtų trąšų.
● Sode oro temperatūrą galima pakelti vienu ar dviem laipsniais užkūrus dūmijančius laužus. Dūmai sumažina šilumos spinduliavimą, o patekėjusi saulė ne taip greitai atitirpina pašalusius žiedus ar užuomazgas. Vakarų Europoje virš sodų iškeliami purkštukai medžiams drėkinti.
● Šalnų pakąstus augalus derėtų nupurkšti ar aplieti vandeniu, nes žiedai ir užuomazgos žūva, kai saulė išgarina drėgmę. Purkšti reikia anksti ryte labai smulkiais lašeliais. Su vandeniu žemė gauna papildomą šilumos kiekį. Kuo žemė drėgnesnė, tuo ji turi daugiau šilumos.
● Sodo augalus geriausia nupurkšti ar palaistyti skystomis kompleksinėmis trąšomis su boru.
Imkime pavyzdį iš suvalkiečių
Šis pavasaris moko kantrybės. Jei pranašaujamos šalnos, geriau palaukti, o kad agurkų ir pomidorų daigai neperaugtų, juos reikėtų rečiau laistyti. Suglembančius lapus rytais apliekime iš laistytuvo su sieteliu.
Suvalkiečiai, praktiški žmonės, pupeles sėja po Aldonos vardadienio (gegužės 22-osios) o pomidorus, agurkus – netgi birželio pradžioje.
Užauga. Tada šalnos būna pasibaigusios, žemė ir oras šilti, augalai greičiau pradeda žydėti ir greičiau užaugina derlių. Birželio pradžioje pasodinti moliūginių daržovių (patisonų, aguročių, cukinijų) daigai su 2–3 lapeliais derlių paankstina 10–12 dienų. Pasodinus reikėtų pamulčiuoti.
