Vakar pasaulis minėjo Žemės dieną. Nuo 1992 m. ji švenčiama ir Lietuvoje.
Vėl skambėjo raginimai saugoti trapią gamtą. Tačiau su šiais žodžiais jau smarkiai pavėluota. “Sustabdyti, kas vyksta - jau negalime, tačiau reikia bent jau negreitinti pokyčių”, - mano klimatologė Audronė Galvonaitė.
Po šešerius metus trukusių tyrimų Jungtinių Tautų (JT) ekspertų komisija vasarį paskelbė, kad labai tikėtina, jog visuotinį atšilimą sukėlė žmogaus veikla, o vidutinė temperatūra šį šimtmetį gali pakilti 1,8 - 4 laipsniais pagal Celsijų.
Praėjusi žiema nebuvo šilčiausia Lietuvos istorijoje. “Tik gruodis ir sausis buvo šilčiausi mėnesiai, tada pasiekti ne tik mėnesio, bet ir paros rekordai. Šilčiausi metai išlieka 1989-ieji ir 2000-ieji, kai vidutinė metinė temperatūra buvo 8,1 laipsnio ir 1,9 laipsnio aukštesnė už klimato normą, kuri yra 6,2 laipsnio. Pernai vidutinė temperatūra buvo 7,5 laipsnio, t.y. 1,3 laipsnio aukštesnė už normą. Ir 2002 metai buvo šiltesni nei 2006-ieji”, - lygino A.Galvonaitė.
Anot jos, negalima sakyti, kad sezonai išnyksta, tačiau jie darosi kitokie, ir dėsningumų nėra. “Prognozuoti orus visada buvo sunku, o pastaruoju metu remtis analogais tapo neįmanoma”, - neslėpė A.Galvonaitė.
Ji 2003 metais atliko 13 metų analizę. “Tuomet drąsiai teigiau, kad pas mus anksčiau ateina ruduo, jis būna šaltesnis, kad šalčiausias mėnuo tapo ne sausis, o gruodis. Vos spėjau parašyti išvadas, tais pačiais metais jos buvo sugriautos”, - sakė klimatologė.
Žmogus pavojingesnis už Saulę
JT ataskaitoje prognozuojama, kad XXI amžiuje temperatūra pakils nuo 1,8 iki 4 laipsnių. Per praėjusį šimtmetį oras Žemėje vidutiniškai atšilo 0,7 laipsnio. Spėjama, kad jūros lygis pakils nuo 18 iki 59 centimetrų. Tirpstant Antarktidos ir Grenlandijos ledams, vanduo gali pakilti ir daugiau. Šie reiškiniai “labai tikėtini”, o tai reiškia 90 proc. tikimybę.
Vilniaus universiteto hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas Arūnas Bukantis “Kauno dienai” teigė, kad minėta JT ataskaita remiasi matavimų rezultatais. Ataskaitoje nurodoma, kad pasaulinio vandenyno lygis nuo XX amžiaus pradžios pakilo 20 cm. Sniego dangos plotai sumažėjo apie 2 mln. kv. km Šiaurės pusrutulyje. Šiuos pokyčius nulėmė anglies dvideginio, šiltnamio dujų, azoto suboksido, butano poveikis, ozono sluoksnio pokyčiai ir kiti veiksniai.
“Įvertintas ir Saulės aktyvumas. Saulės poveikis maždaug 10 kartų mažesnis nei žmogaus veiklos. Todėl ir sakoma, kad žmogus 90 proc. yra atsakingas už klimato kaitą”, - aiškino A.Bukantis. Anot jo, ši ataskaita iki šiol nesulaukė kritikos. “Jos nelabai ir gali būti, nes buvo apibendrinti 2500 pasaulio mokslininkų pateikti duomenys”, - teigė klimatologas.
Palangos paplūdimius teks užmiršti
Nors daugelis gali imti džiūgauti dėl šiltesnių orų, sunku pasakyti, ar temperatūros padidėjimas keliais laipsniais bus naudingas Lietuvai. Aišku tiek, kad turėtų mažėti energijos sąnaudos, šalyje bus jaukesnės sąlygos poilsiui.
Tačiau dažnėjančios karščio bangos, paviršinio bei požeminio vandens kokybės prastėjimas kels pavojų žmonių sveikatai. Naujų grėsmių dėl besikeičiančio klimato kils žemės ūkiui, miškams, pramonei, transportui ir kt. “Su atšilimu daugėja klimato anomalijų, kurios pridaro daug nuostolių”, - teigė A.Bukantis.
Prognozuoja, kad dėl klimato atšilimo Lietuvoje iki 2030 metų oro temperatūra pakils 1,5-2 laipsniais, o per XXI amžių - 4-5,5 laipsnio. Tai yra daugiau nei vidutiniškai planetoje.
Jeigu pasaulinio vandenyno lygis per XXI amžių pakils 30-40 cm, visiškai pasikeis Baltijos pajūris. Anot A.Bukančio, bus ardomi krantai, o dabartinius paplūdimius matysime tik nuotraukose. Tai greičiausiai pakenks turizmui, pajūrio infrastruktūrai. Taip pat prireiks didelių investicijų pakrantėms išsaugoti, inžinerinėms priemonėms. Vis dažniau bus užliejamos Klaipėda, Nida.
Anot A.Bukančio, kils ir vandens lygis upėse. “Kai kur gali padidėti potvyniai. Kaunui pasisekė, kad čia yra hidroelektrinė, kuri reguliuoja vandens srautą ir apsaugo miestą nuo potvynių”, - sakė jis.
Žemdirbiai jau pajuto permainas
Šiltos žiemos nenaudingos žemdirbiams. Jie laukia sniego dangos, žemės įšalo, teigia Žemės ūkio rūmų vyriausiasis augalininkystės specialistas Algimantas Vaičiulis.
“Kai žiema būna šilta - labai negerai. Kiekvienas augalas turi savo ciklą, prisitaikęs prie aplinkos. Žiemkenčiams reikia žemos temperatūros periodo, o kai visą laiką šilta, augalai pradeda vegetuoti žiemą, nors turėtų taupyti savo medžiagas. Kai žiemą išsieikvoja, pavasarį nebeauga ir derliaus nėra”, - sakė A.Vaičiulis.
Anot specialisto, kasmet išvedamos naujos augalų veislės, tačiau staigūs klimato pasikeitimai žada tik nuostolius. “Augalai greitai neprisitaiko”, - sakė A.Vaičiulis.
Liaudies išmintis praranda prasmę
Žymus etnologas Libertas Klimka sako, kad norint įvertinti liaudies prognozių tikslumą, reikėtų atlikti tyrimą, tačiau iki šiol niekas tuo neužsiėmė.
Anot L.Klimkos, liaudies meteorologinės prognozės pagrįstos šimtmečių stebėjimais. “Bet nežinia, ar žmogaus veikla nesukėlė nepataisomų klimato pokyčių. Todėl sąsajos gali būti suardytos. Yra manančiųjų, kad ilgalaikius pokyčius nulemia Saulės kelionė galaktika. Apie tai liaudis tikrai nieko negalėjo žinoti”, - juokiasi jis.
L.Klimka pats keletą metų stebėjo ir prognozavo orus. “Pavyzdžiui, gruodžio 13 dieną yra Liucijos diena. Pagal kitas 12 dienų po jos spėjami visų ateinančių metų orai. Keletą metų iš eilės tai pasitvirtino. Pagal orą, vėjo kryptį Mykolinių dieną (rugsėjo 29-ąją) spėjamas žiemos oras. Vėjo kryptis laikoma reikšminga ir Velykų rytą, nors ši šventė kasmet minima skirtingu laiku. Anksčiau taip buvo sureikšminamos beveik visos didesnės šventės, pagal kurias būdavo spėjamas oras”, - teigė L.Klimka.
Mokslininkas sakė, kad dažniausiai apie liaudies meteorologus, sukaupusius ilgametę patirtį, sužino po jų mirties. “Kartais į mano rankas patenka jų užrašai. Manau, kad rinkti liaudies meteorologijos duomenis pavėlavome jau 50 metų”, - atsiduso L.Klimka.
Pesimistinių prognozių yra daugiau
Pernai tyrimo rezultatus paskelbė buvęs Pasaulio banko ekonomistas Nikolas Sternas. Britų mokslininkas teigia, kad jeigu metinė Žemės atmosferos temperatūra pakils trimis laipsniais, žmonija neišvengs globalinių potvynių, žiaurių sausrų, kurios atneštų apie 200 mln. žmonių aukų. Atšilimas palies visus Žemės regionus, nuo jo nukentės kas dešimtas jos gyventojas.
2004 metais iš Pentagono nutekėjo slapta ataskaita, kurioje teigiama, kad per ateinančius 20 metų klimato kaita gali tapti globalinės katastrofos priežastimi.
Naujų karų bei gamtinių kataklizmų aukomis gali tapti milijonai žmonių.
Ataskaitoje kalbama apie galimybę didžiulio potvynio, sukelsiančio grėsmę didžiausiems Europos miestams. Iki 2020 metų Didžiojoje Britanijoje turėtų susidaryti Sibiro tipo klimatas.
