Dažniausiai šis mažėjimas siejamas su tiesiogine žmogaus veikla: miškų ir laukinių pievų naikinimu, laukinių gyvenamųjų vietų fragmentacija dėl tiesiamų kelių ar besiplečiančių gyvenviečių, tarša (tokia kaip plastikas ar chemikalai) bei tiesioginiu gyvūnų naudojimu (pavyzdžiui, žvejyba). Tačiau neseniai mokslininkai iš Londono Universiteto Koledžo ir Londono Zoologų Draugijos nustatė, jog šiltėjantis klimatas ne tik prisideda prie rūšių paplitimo pokyčių, tačiau taip pat prie gyvūnų bei paukščių mažėjimo. Maža to, jis netgi svarbesnis nei buveinių nykimas ir fragmentacija.
Analizuodami istorinius 1950 – 2015 duomenis, mokslininkai tyrė įvairias skirtingų pagrindinių veiksnių kombinacijas (t.y. klimato kaita, kūno masė ir žemės naudojimo tipas) ir nustatė, jog klimato kaita turi didžiausią poveikį.
Mokslininkai išanalizavo 987 stuburinių populiacijas, iš kurių 416 sudarė paukščių atstovaujančių 292 rūšį, 571 – žinduolių (189 rūšys). Jie nustatė, jog globalios vidutinės temperatūros pakilimas vos 0.072oC sukeltų 5.1 proc. paukščių populiacijos sumažėjimą. Tai reiškia, kad vienas iš penkių dabartinės populiacijos narių – mirtų. Žinduoliai yra šiek tiek atsparesni: 0.079oC išnaikintų 1 iš 50 gyvūnų. Ir tai tik vidutiniai rodikliai. Jautresnės, labiau specializuotų rūšių populiacijos mažės sparčiau nei atsparesnės ir prie universalesnių sąlygų lengviau prisitaikę.
Paukščiai jautresni, nes jie yra labiau priklausomi nuo nusistovėjusio perėjimo sezono ir didžiausio išteklių prieinamumo laikotarpio, kurie yra tiesiogiai įtakojami aplinkos temperatūrų bei lietaus. Tuo tarpu žinduoliai čia šiek tiek lankstesni.
Kita vertus, žinduoliai jautresni teritorijų pakeitimu žmogaus reikmėms. Vis dėlto, vienas šis faktorius nėra toks svarbus kaip klimato kaita, o gerai sukurtas saugomų teritorijų tinklas jo svarbą dar labiau sumažina. Kaip bebūtų, kartu su klimato kaita, gamtinių teritorijų mažėjimas kelia rimtą pavojų žinduolių populiacijų išlikimui.
Reiktų paminėti, jog studija parodė, jog paukščiai daug jautresni klimato šiltėjimui nei žinduoliai. Be abejo, negalima atmesti galimybės jog šiltėjantis klimatas gali padėti mažiau specializuotoms rūšims. Daugiau nei pusę analizuotų paukščių rūšių populiacijų priklausė nespecializuotoms rūšims. Tai galėjo turėti įtakos rezultatams, kurie parodė, jog paukščiai yra atsparesni klimato kaitai.
Žinoma, kai kurie regionai, tokie kaip Arktis, patirtų spartesnę klimato kaitą ir būtų labiau paveikti, tad ir jų jose įsikūrę populiacijos išgyventų didesnį bei spartesnį mažėjimą. Tuo tarpu tropiniuose regionuose klimato kaitos poveikis yra šiek tiek silpnesnis, tačiau ten gyvenantys organizmai turi daug siauresnes nišas, o ir pavojus miškams nukentėti dėl žmogaus veiklos yra didesnis. Mokslininkai taip pat pastebėjo, jog populiacijos esančios saugomose teritorijose yra atsparesnės išoriniams veiksniams. Vis dėlto, šis atsparumas yra labiau dėl ūkinės veiklos ribojimų saugomose teritorijose ir jų prisidėjimo mažinant klimato kaitą.
Šiuo metu net keletas mokslininkų grupių tiria skirtingų organizmų grupių genetines prisitaikymo prie klimato kaitos galimybių ribas. Vis dėlto, nors tai ir suteiks daugiau žinių, tačiau organizmų išnykimo dėl mūsų sukeltų pokyčių nesustabdys.
Parengta pagal straipsnį, publikuotą žurnale „Global Change Biology“.