Tai – ypatinga karstinė įgriuva. Tokių Sibire surandama nuo 2014 metų. Dabar jų suskaičiuojama 17, tačiau tikslus skaičius nėra žinomas. Šią duobę žurnalistai pastebėjo žvalgydamiesi sraigtasparniu. Ir mokslininkai perspėja, kad jų tikrai bus daugiau.
Tokios karstinės įgriuvos formuojasi dėl nykstančio amžinojo įšalo. Amžinasis įšalas savo lediniais gniaužtais laikė nemažai dujų burbulų. Dabar, kai jis tirpsta, tie burbulai artėja prie paviršiaus. Šiuo atveju tai – metanas. Iš pradžių žemės paviršius ima pūstis – kartais tai netgi galima pastebėti plika akimi. O tada dujos suranda kelią į paviršių ir susiformuoja didelės įgriuvos.
Ir tai iš tikrųjų baugina. Visų pirma, metanas yra daug stipresnės šiltnamio efektą skatinančios dujos nei anglies dioksidas. Antra, susiformavusios įgriuvos ir šiaip tirpstantis įšalas griauna grunto stabilumą. Sibire jau griūva įvairūs pastatai.
O birželį Sibire išsiliejo 20 tūkstančių tonų dyzelino ir manoma, kad tai nutiko dėl nestabilaus grunto, ant kurio stovėjo saugykla. Jis buvo stabilus, tačiau tirpstanti žemė jau nebegali išlaikyti pastatų.
Ir bus tik blogiau. Birželio 20 dieną Verchojansko mieste, esančiame už Poliarinio rato, užfiksuota rekordinė +38 °C temperatūra. Amžinasis įšalas nebėra toks jau amžinas ir įgriuvų bus vis daugiau. Jos gali pasiglemžti pastatus, bet gali nukentėti ir infrastruktūra – naftotiekiai ir dujotiekiai.
Mokslininkai dar aiškinasi, kas vyksta, tačiau nesitikima surasti sprendimą. Jo tiesiog nėra. Žemė šyla ir buvęs kietas dirvožemis raugėja dujomis.
