Ankstesni tyrimai rodė, kad šios rūšies gyvavimo pabaigoje maždaug prieš 40 tūkst. metų pasaulyje buvo belikę tik apie 1 000 neandertaliečių.
Tačiau naujausia studija atskleidžia, kad jų populiacija veikiausiai buvo daug didesnė, galbūt sudaryta iš dešimčių tūkstančių individų, nors jų izoliuotos grupės buvo išsisklaidžiusios po visą Europą, sakom žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ paskelbtame straipsnyje.
Tarp genetinių užuominų – neandertaliečių genomo dalis, kurioje aptikta mutacijų, paprastai pasireiškiančių tik mažose populiacijose, pasižyminčiose maža genų įvairove.
Be to, įvairiose vietose rastų neandertaliečių genetinėje medžiagoje esama reikšmingų skirtumų, pažymėjo mokslininkai.
„Laikomasi minties, kad šios mažos, geografiškai izoliuotos populiacijos, panašios į salas, retkarčiais sąveikauja, bet labai sunku persikelti iš vienos salos į kitą“, – sakė vienas iš straipsnio autorių Teksaso universiteto M.D.Andersono vėžio centro podaktarinių studijų narys Ryanas Bohlenderis.
„Taigi, jie linkę likti savose populiacijose“, – pridūrė jis.
Tyrėjai panaudojo naują metodą analizuoti DNR sekų duomenims ir nustatė, kad neandertaliečiai nuo kitos mįslingos šakos, vadinamos Denisovos žmonėmis, atsiskyrė maždaug prieš 74 tūkst. metų – daug anksčiau negu rodė ankstesni vertinimai.
Vėliau neandertaliečių pasaulinė populiacija išaugo iki dešimčių tūkstančių individų.
„Rasta daug neandertaliečių fosilijų. Yra daug neandertaliečių radimviečių, – aiškino jis. – Sunku įsivaizduoti, kaip jų galėtų būti tiek daug, jeigu visame pasaulyje tebuvo apie tūkstantis individų.“
Buvo ginkluoti ir pavojingi?
Neandertalietis buvo linkęs gerokai dažniau vartoti ginklus, nei tolimas jo giminaitis „Homo sapiens“. Tokią išvadą buvo pateikę Ciuricho universiteto mokslininkai, ištyrę 36 tūkstančių metų senumo neandertaliečio kaukolę.
„Neandertaliečių visuomenė buvo panaši į modernesnę medžiotojų, individus siejo glaudūs ryšiai, tačiau jiems būdingi ir žiauriaus elgesio protrūkiai“, - žurnalui „New Scientist“ sakė Ch.Zollikoferis.
1979 metais Sent Cesaire (Prancūzija) rastą kaukolę specialistai ištyrė kompiuteriais. Jiems pavyko atstatyti tikslią neandertaliečio galvos formą. Rekonstruotoje kaukolėje buvo pastebėta siaubinga galvos trauma.
Mokslininkų manymu, neandertalietis buvo sužalotas sprendžiant konfliktą grupėje. Ginklai galėjo būti naudojami palaikyti tvarką bendruomenėje.
D.Britanijos gamtos istorijos muziejaus ekspertas Robertas Kruszynskis sutinka, kad tokie žiaurūs metodai galėjo užtikrinti grupės išlikimą. Tačiau jis taip pat priduria, kad mokslininkai bet kada gali netyčia pritaikyti šiuolaikinės visuomenės modelius priešistorinių individų gyvenime.
Denisovos žmonės pažįstami menkai
Tuo tarpu apie Denisovos žmones, laikomus neandertaliečių rytiniais giminaičiais, žinoma labai mažai.
Iki šiol rasta nedaug jų fosilijų – keli dantys ir pirštikaulis.
Tiek Denisovos žmonės, tiek neandertaliečiai maišėsi su šiuolaikiniais žmonėmis, išėjusiais iš Afrikos maždaug prieš 60 tūkst. metų.
Mokslininkai dar tiksliai nežino, kodėl Denisovos žmonės ir neandertaliečiai išnyko, bet tai galėjo nutikti dėl atšiauraus klimato arba konkurencijos su šiuolaikiniais žmonėmis dėl skurdžių išteklių.
Naujasis tyrimas pagrįstas lyginimais tarp keturių žmonių populiacijų: šiuolaikinių Eurazijos gyventojų, šiuolaikinių afrikiečių, neandertaliečių ir Denisovos žmonių.
Tyrėjai panaudojo pagerintą statistinį metodą „Legofit“ ir įvertino, kiek neandertaliečių genų pateko į šiuolaikinių Eurazijos gyventojų populiacija. Mokslininkai nustatė, kad ši dalis yra apie 2 procentai.
Be to, šiuo metodu buvo nustatyta apytikrė data, kada atsiskyrė protėvių populiacijos, ir koks buvo jų dydis.
Lietuvoje rasta daiktų, kurie galėjo priklausyti neandertaliečiui
DELFI skelbė, kad Klaipėdos rajone Šnaukštų karjere itin keistomis aplinkybėmis rastas daiktas, kuris mokslininkus privertė labai smarkiai nustebti. Nustebę buvo ne tik Lietuvos, bet viso regiono mokslininkai.
Šis radinys – iš šiaurės elnio kaulo pagamintas kūjelis, skaičiuojantis 42-44 tūkst. metų. Jis buvo skirtas daužyti, mušti, galėjo pasitarnauti ir šiaurinių elnių medžioklėje.
Kaip DELFI pasakojo Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto profesorius habil. dr. Algirdas Girininkas, jis su kolegomis vežė dirbinį į Vokietiją ir vėliau į Jungtinę Karalystę ir keliskart tikrino, ar išties jis yra toks senas.
„Kai pirmą kartą pamatėme Londono laboratorijos duomenis, nepatikėjome. Tai buvo priežastis, dėl kurios reikėjo atlikti pakartotinius tyrimus antroje laboratorijoje“, – pasakojo A. Girininkas.
Gavę duomenis, mokslininkai gali užtikrintai sakyti, kad „tą dirbinį galėjo palikti Neandertalio žmogus“.
Tai liudija laboratoriniai tyrimai: kūjelis yra to amžiaus, tokio senumo dirbinys, o jo gaminimo būdas taip pat gali būti būdingas to žmogaus gyvensenai. Tai – vienintelis tokio senumo dirbinys rytų Baltijos regione. Europoje jų taip pat ne per daugiausia.