Bandymas buvo atliekamas vietovėje netoli Pekino. Marsui skirtas zondas atsiskyrė nuo pagrindinio erdvėlaivio korpuso 70 metrų aukštyje ir lėtai nusileido, sustodamas 15 metrų nuo žemės. Tyrėjai, kurie nebandė zondo nuleisti dar žemiau, žiniasklaidai pranešė, kad testas buvo sėkmingas, tačiau nepateikė išsamesnės informacijos ir neatsakė į žurnalistų klausimus.
Sėkmingas bandymas yra „didelis pasiekimas Kinijos Marso misijai“, pažymėjo Lan Tianyi, kosmoso konsultacijų bendrovės „Ultimate Blue Nebula Co.“ įkūrėjas.
Pirmasis Kinijos bandymas tyrinėti Marsą žlugo 2012 m., kai zondas „Yinghuo-1“ sudužo Ramiajame vandenyne.
Antroji pagal dydį pasaulio ekonomika dvigubai sumažino kosminei programai skiriamas lėšas. Kinija tapo pirmąja šalimi, nuleidusi zondą tolimojoje Mėnulio pusėje (tai įvyko sausio mėnesį). Maždaug per dešimt metų ji tikisi įkurti ir Mėnulio tyrimų stotį. Turėdama metinį kosmoso biudžetą, kuris siekia 8 milijardus dolerių ir nusileidžia tik JAV, Kinija planuoja kitais metais nusiųsti zondą į raudonąją planetą ir iki 2022-ųjų įkurti ten savo kosminę stotį.
Ketvirtadienio bandymas įvyko praėjus savaitei po to, kai akademija, priklausanti Kinijos valstybiniam kosmoso rangovui, „WeChat“ pranešime paskelbė, kad erdvėlaivio varomoji sistema išlaikė įvairius sklendimo, kliūčių vengimo, sulėtėjimo ir nusileidimo testus, reikalingus norint pasiekti Marso paviršių.
Jei projektas ir toliau vyks kaip planuota, Kinija prisijungs prie JAV, Jungtinių Arabų Emyratų, Europos ir Rusijos misijų, kurios turėtų prasidėti maždaug per tris savaites nuo 2020 m. liepos vidurio iki rugpjūčio pradžios, kai Žemė santykinai priartės prie Marso. Šis kosminis įvykis nutinka kartą per 26 mėnesius ir leidžia tyrinėtojams įveikti trumpiausią atstumą su mažiausiu kuro kiekiu.
Suplanuotos misijos turėtų pasiekti Marsą 2021 m. pradžioje. Kinija pareiškė, kad tikisi 2028 m. nusiųsti į Marsą antrą zondą ir pargabenti pavyzdžius atgal į Žemę.
JAV draudžia bendradarbiauti su Kinijos kosmoso programa, o prezidento Donaldo Trumpo administracija nurodė Kinijos keliamą grėsmę kaip priežastį paspartinti planą iki 2024 m. išsiųsti amerikiečių astronautus į Mėnulį.
Kitas didelis iššūkis Kinijos Marso misijos laukia paleidus „Long March 5“ – didžiausią Kinijos nešančiąją raketą. Spalio mėnesį Kinijos nacionalinė kosmoso administracija prieš paleidimą perkėlė „Long March 5“ į pietinę Hainano provinciją, pranešė oficiali „Xinhua“ naujienų agentūra.
Ankstesnė raketos versija nukrito praėjus mažiau nei šešioms minutėms po pakilimo 2017 m. Kinijai yra nepaprastai svarbu atsigauti po šios nesėkmės, jei ji nori sėkmingai tyrinėti Mėnulį ir Marsą.
„Long March 5“ laukia dar daugybė misijų“, pažymėjo Lan Tianyi.
