Mokslininkai, laboratorijos sąlygomis auginę inkstą, įrodė, kad jis yra funkcionalus implantavus į gyvą organizmą. Šis pasiekimas – itin svarbus žingsnis siekiant ilgalaikio tikslo užsiauginti pakaitinius organus konkretiems asmenims tokiu būdu iš esmės išsprendžiant transplantuojamų organų stokos klausimą, rašo guardian.co.uk.
Laboratorijoje auginamas inkstas
© Reuters/Scanpix

Pasaulyje organų persodinimo operacijos laukiančiųjų sąrašuose kasmet atsiranda šimtai tūkstančių žmonių – inkstai yra patys „paklausiausi“ organai, kurių, deja, sulaukia gana nedidelė pacientų dalis. Panašus pacientų kiekis miršta organo taip ir nesulaukę.

Inkstų nepakankamumas – nepagydoma problema. Vieninteliai būklės palengvinimo būdai yra dializė ir prastai veikiančio organo persodinimas. Ir abu šie būdai nėra panacėja – jie tik laikinai pailgina paciento gyvenimą, apsunkindami jį įvairiais apribojimais. Pavyzdžiui, dializuojamiems pacientams rekomenduojama per parą išgerti ne daugiau litro skysčių. O persodinti inkstai veikia vidutiniškai 10-15 metų, be to, nemažai sunkumų sukelia pastangos išvengti organo atmetimo reakcijos.

Sugebėjus atrasti naują pakaitinių organų šaltinį, kurio neribotų donorų stoka, nesunkintų imuninės atmetimo reakcijos ir kuris veiktų visą paciento gyvenimą, būtų žengtas milžiniškas žingsnis į priekį.

Masačūsetso (JAV) bendrosios ligoninės medikas Haraldas Ottas su kolegomis mokslininkais išaugino inkstą naudodamiesi eksperimentiniu metodu, kuris jau anksčiau buvo taikomas funkcionalioms širdims, plaučiams ir kepenims auginti.

H. Ottas paėmė žiurkės inkstą ir specialiame tirpiklyje iš jo pašalino visas funkcines ląsteles – iš organo liko tik baltas ląstelinis matriksas, kolageno pagrindas, suteikiantis organams jų trimatę struktūrą.

Naujagimių žiurkių kraujagysles ir ląsteles paėmęs mokslininkas jomis „užsėjo“ inksto pagrindą, kuris 12 dienų buvo mitybinėje terpėje, kol ląstelės išaugo ir padengė pagrindą. Tuomet mokslininkai įsodino organą gyvai žiurkei, kur jis sėkmingai filtravo gyvūno kraują ir šalino šlapimą. Darbo rezultatus publikavo prestižinis mokslo leidinys „Nature Medicine“.

Šio mokslinio darbo autoriai rėmėsi metodais, kuriuos pirmoji sukūrė JAV bioinžinierė Doris Taylor – ji 2008 metais išaugino pilnavertę plakančią širdį. Kolageno struktūrą, likusią po ląstelių nutirpinimo, mokslininkė aprašė kaip kažką panašaus į kepsnio gyslas, plėves ir kremzles.

Pasak H. Otto, jų metodus dar reikia patobulinti, bet vieną dieną jų darbas gali suteikti galimybę ligos ar traumų sužalotus inkstus pakeisti užaugintais lygiai taip, kaip dabar jie keičiami donorų inkstais. Idealiu atveju naujieji inkstai būtų auginami iš paties recipiento ląstelių, todėl jam nereikėtų visą likusį gyvenimą vartotoji imunitetą slopinančių vaistų, padedančių išvengti atmetimo reakcijos.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

NASA darbuotoja: esame pasiruošę pasauliui pranešti apie pabaigą (54)

JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) darbas yra tirti kosmosą ir apie...

Jei nebijote vorų ir gyvačių, jums pasisekė (20)

Vorų ir gyvačių paniškai bijo tikrai ne visi, tačiau tikrai galima sakyti, kad dideliam vorui...

Mokslininkai siunčia bauginančią žinią: rūgštėja vandenynai (22)

Dėl didėjančių anglies dvideginio išmetimų, pasaulyje rūgštėja vandenynai, o nuo to nukentės...

Mokslininkai nustatė, kad šunys protingesni nei manyta anksčiau (32)

Jūsų šuo gali būti meistriškas manipuliatorius, sugebantis prireikus nutaisyti mažo šunyčio...

Mokslininkas rado būdą, kaip žmonėms išgyventi Marse (42)

Jei žmogus patektų į atmosferą su 5 anglies dvideginio procentais, jis jaustųsi prastai. Jei šis...

Top naujienos

Vilnių realiai valdo jau nebe ne R. Šimašius (76)

Trečiadienį Vilniaus taryba turėtų apsispręsti dėl sostinės administracijos vadovų pakeitimo....

Kur dingo brangiausi išardyti bėgiai Lietuvoje? (94)

Europos Komisijos dėl išardyto Rengės ruožo skirtos 28 mln. eurų baudos „Lietuvos...

A. Tapinas. Skudurinio dizainerio šou (1422)

Ne vienu savo triukšmą sukėlusiu pasisakymu pagarsėjęs mūsų mados korifėjus Juozas...

Šiaurės Korėja turi itin gudrų planą: tai – didžiulė grėsmė pasauliui (2)

Naujas ekspertų grupės „Belfer Centre“ atliktas tyrimas perspėja: Pchenjanas greičiausiai...

Meningokoko nusineštos gyvybės sukrėtė: skiepai nuo kitų metų bus nemokami papildyta (126)

Skiepų kalendoriuje – ilgai laukta naujiena. Tiesioginėje DELFI konferencijoje apsilankęs...

Anglijoje gyvenanti lietuvė: užsienyje skalbimo milteliai geresni (26)

Antradienio pavakarę laidoje „ Yra, kaip yra “ politikai, ekspertai ir eiliniai žmonės...

DELFI skaitytojai nusprendė, kas tapo „Lietuvos automobiliu 2017“ (42)

Baigėsi DELFI antrą kartą unikaliu formatu organizuoti nacionaliniai „ Lietuvos automobilio 2017...

Po R. Morkevičiaus nužudymo prabilo jo teta: visos jo bėdos dėl moterų (43)

Praėjo beveik metai nuo dienos, kuomet prie savo namų buvo nužudytas sportininkas Remigijus...

Klaipėdoje naujas loftų projektas

Šiais metais pačiame Klaipėdos miesto centre pradėta gyvenamųjų loftų statyba.

Žvaigždžių plaukų stilistė R. Morozovienė apie plaukų dažymą namuose: tai ne taupymas, o trigubos išlaidos (14)

Dažniausiai ją galima pamatyti besisukinėjančią už kadro: patyrusiai kirpėjai savo plaukų...