aA
Bennu yra vienas pavojingiausių asteroidų mūsų Saulės sistemoje. Tačiau viena NASA kosminio aparato misija leido mokslininkams geriau suprasti netoli Žemės skriejantį asteroidą, apskaičiuoti glaudžiausius priartėjimus prie Žemės ir sužinoti, ar jis tikrai galėtų įsirėžti į mūsų planetą, rašo cnn.com.
Bennu asteroidas
Bennu asteroidas
© Scanpix

Duomenys, kuriuos per dvejus metus surinko NASA zondas OSIRIS-REx, leido sužinoti tikslų Bennu judėjimą iki pat 2300 metų ir sumažino netikrumą, kuris persekiojo mokslininkus dėl šio asteroido orbitos ateityje. Duomenys rodo, jog tikimybė, kad Bennu įsirėš į Žemę iki 2300 metų, yra ligi 1 iš 1750 ir yra didesnė, nei buvo manoma anksčiau.

Kol OSIRIS-REx nebuvo aplankęs ir ištyręs Bennu, mokslininkai bendrą tikimybę, jog šis asteroidas iki 2200 metų atsitrenks į Žemę, prilygino 1 iš 2700.

Nors tai reiškia, kad šansai, jog Bennu susidurs su Žeme, yra didesni, mokslininkai nemano, kad šis pokytis yra pakankamai reikšmingas, jog būtų verta nerimauti.

„Tai nėra reikšmingas skirtumas, ir susidūrimo tikimybė iš esmės liko ta pati, – sakė pagrindinis tyrimo autorius Davide`as Farnocchia, dirbantis NASA Netoli Žemės skriejančių objektų studijų centre. – Tiesą sakant, mes dabar kur kas geriau žinome Bennu trajektoriją ir galime geriau konstruoti potencialius kelius smūgiams. Žvelgiant apskritai, padėtis yra geresnė, ir aš dabar nerimauju kur kas mažiau, negu anksčiau“.

Asteroidas Bennu.
Asteroidas Bennu.
© Scanpix

Jei Bennu įsirėžtų į Žemę, jis paliktų nuo 10 iki 20 kartų savo dydį viršijantį kraterį, o jo nuniokoto ploto dydis 100 kartų viršytų kraterio dydį, sakė NASA planetinės gynybos karininkas Lindley Johnsonas.

Šiais rezultatais paremtas tyrimas buvo paskelbtas žurnale „Icarus“.

„NASA planetinės gynybos misija yra aptikti ir stebėti asteroidus bei kometas, kurios gali priartėti prie Žemės ir sukelti pavojų mūsų planetai“, – pranešime spaudai teigė Netoli Žemės skriejančių objektų stebėjimo programos vadovė Kelly Fast.

„Mes atliekame šią misiją per nuolat vykdomus astronominius tyrimus, kurių metu surinkti duomenys padeda aptikti anksčiau nežinotus objektus ir atitinkamai pakoreguoti orbitinius modelius. OSIRIS-REx misija suteikė išskirtinę galimybę pakoreguoti ir patikrinti šiuos modelius. Tai padėjo mums geriau numatyti, kur bus Bennu, kai daugiau kaip po šimtmečio jis itin priartės prie Žemės“.

Bennu asteroidas
Bennu asteroidas
© Scanpix

Kitą kartą arčiausiai Žemės šis asteroidas turėtų atsidurti 2135 metais. Nors Bennu nebus tiek priartėjęs, kad sukeltų grėsmę Žemei, tikslus jo trajektorijos žinojimas padės mokslininkams geriau suprasti, kaip mūsų planetos gravitacija pakeis būsimą asteroido orbitą aplink Saulę. Tai taip pat gali turėti įtakos Bennu šansams atsitrenkti į Žemę po 2135 metų.

Reikšmingiausias Bennu priartėjimas prie Žemės numatomas 2182 metų rugsėjo 24 dieną. Tuomet tikimybė, jog jis rėšis į Žemę, bus lygi 1 iš 2700. Mokslininkai sutinka, kad susidūrimo tikimybė yra maža, ir NASA planuoja dar daug metų stebėti šio asteroido orbitą.

Asteroido tyrinėjimas iš arti

Kosminis aparatas OSIRIS-REx, kurio pilnas pavadinimas reiškia „Origins, Spectral Interpretation, Resource Identification, Security – Regolith Explorer“, Bennu pasiekė 2018 metų gruodį, o paliko šių metų gegužės 10-ąją.

Be to, kad surinko precedento neturinčios informacijos, zondas taip pat paėmė asteroido paviršiaus mėginių. Jie šiuo metu skrenda į Žemę ir turėtų atvykti 2023 metų rugsėjį.

Nors OSIRIS-REx į Žemę grįš tik po poros metų, mokslininkams jis jau siunčia duomenis, atskleidžiančius, ką jis sužinojo apie Bennu per visą šį laiką. Tai, pavyzdžiui, mokslininkams leido išsiaiškinti, kad šis asteroidas yra sudarytas iš nuolaužų krūvos, kurią riša gravitacija. Pats asteroidas yra vilkelio formos, o jo skersmuo siekia 500 metrų.

Asteroidas Bennu.
Asteroidas Bennu.
© Scanpix

„OSIRIS-REx duomenys suteikia mums tiek daug tikslios informacijos, jog mes galime patikrinti savo modelių ribas ir labai tiksliai apskaičiuoti būsimą Bennu trajektoriją iki pat 2135 metų, – sakė D. Farnocchia. – Prieš tai niekada nesame sumodeliavę asteroido trajektorijos tokiu tikslumu“.

Netoli Žemės skriejančių objektų studijų centras, įsikūręs Reaktyvinių variklių laboratorijoje Kalifornijos Pasadenos mieste, remdamasis asteroidų duomenimis, gali apskaičiuoti jų trajektorijas, numatyti būsimą judėjimą ir įvertinti, ar egzistuoja smūgio tikimybė.

Aplink Saulę skriejančių asteroidų orbitos su laiku kinta, ir jas iškreipti gali mažiausi dalykai.

Kalbant konkrečiai, mokslininkai norėjo nustatyti, ar per pirmą glaudų priartėjimą prie Žemės 2135 metais Bennu pateks į gravitacijos „rakto skylutę“. Gravitacijos „rakto skylute“ vadinamas itin siauras kosminės erdvės regionas, kuriame planetos gravitacija gali pakeisti praskrendančio asteroido orbitą.

Bennu asteroidas
Bennu asteroidas
© Scanpix

Jei tam tikru metu Bennu dėl Žemės gravitacijos pateks į vieną iš tokių skylučių, jos gali pakreipti Bennu kursą taip, jog jis ateityje įsirėžtų į Žemę.

Jei Bennu iš tikrųjų patektų į gravitacijos „rakto skylutę“, „tuomet Žemės trauka šiek tiek pakeistų Bennu judėjimo kryptį, tačiau to pakaktų, kad jis atsidurtų susidūrimo trajektorijoje XXII amžiuje“, pažymėjo D. Farnocchia.

Iki šios studijos mokslininkai būgštavo, kad Bennu kelyje gali pasitaikyti 26 potencialios gravitacijos skylės. Tačiau dabar jie nerimauja tik dėl dviejų. Tačiau tikimybė, kad asteroidas pateks į vieną iš jų, yra didesnė.

„Tačiau privalome turėti galvoje, kad susidūrimo tikimybė yra tikrai maža, – pabrėžė D. Farnocchia. – Tiesą sakant, tikimybė, kad jis neskries smūgio trajektorija, siekia net 99,94 proc. Taigi ypatingos priežasties nerimauti nėra“.

Bennu judėjimas

Saulės karštis asteroidams gali sukelti vadinamą Jarkovskio efektą. Aplink Saulę keliaudami asteroidai tai įkaista, tai atvėsta. Asteroidas, sukdamasis per šį temperatūrų pokytį, išskiria energiją ir gauna šiokį tokį papildomą postūmį.

Asteroidas Bennu.
Asteroidas Bennu.
© Scanpix

„Jarkovskio efektas daro įtaką visiems bet kokio dydžio asteroidams. Iki šiol iš toli buvome išmatavę tik mažą dalį asteroidų populiacijos, bet OSIRIS-REx suteikė mums pirmąją progą išmatuoti šį poveikį detaliai, kol Bennu skriejo aplink Saulę, – pranešime spaudai teigė vyresnysis mokslininkas Steve Chesley iš NASA Reaktyvinių variklių laboratorijos. – Šis poveikis Bennu yra ekvivalentiškas trijų vynuogių, nuolat sąveikaujančių su asteroidu, svoriui. Taip, jis miniatiūrinis, bet reikšmingas, jei vertinsime Bennu šansus per ateinančius dešimtmečius ar šimtmečius įsirėžti į Žemę“.

Asteroidų judėjimą gali pakoreguoti ir kitos jėgos, įskaitant Saulės, kitų planetų, jų palydovų ir kitų asteroidų gravitaciją. Bennu orbitai įtakos gali turėti ir Saulės sistemos dulkės ar elektringųjų dalelių srautas iš Saulės, vadinamas Saulės vėju. Be to, OSIRIS-REx misijos metu mokslininkus nustebino pastebėtas faktas, kad Bennu paviršius taip pat skleidė daleles į kosmosą, o tai irgi gali turėti tam tikrą vaidmenį.

Nors pagrindinis šios misijos tikslas buvo surinkti Bennu mėginius ir atgabenti juos į Žemę, įžvalgos į asteroidus, skriejančius netoli Žemės, bei tikslesni jų orbitų apskaičiavimai taip pat tapo gyvybiškai svarbiu pasiekimu.

„Šios misijos orbitiniai duomenys padėjo mums geriau įvertinti Bennu šansus ateinančiais šimtmečiais įsirėžti į Žemę ir pagerino bendrą supratimą apie potencialiai pavojingus asteroidus. Tai yra neįtikėtinas rezultatas“, – pranešime spaudai pabrėžė OSIRIS-REx pagrindinis tyrėjas ir Arizonos universiteto profesorius Dante Lauretta.

Šaltinis: https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0019103521002591?via%3Dihub

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(66 žmonės įvertino)
3.7273

Šamą-bananą pagavęs žvejys nepatikėjo savo akimis mokslininkai turi paaiškinimą, kas čia nutiko (47)

Lyg milžiniškas besirangantis bananas su žiaunomis – tokios išvaizdos šamą iš ežero gelmių...

Paleontologų radinys gintaro gabalėlyje perrašė istoriją: mokslininkus nustebino 100 mln. metų amžiaus miniatiūrinis krabas (6)

Ištyrę prieš 100 milijonų metų gintare sustingusio ir puikiai išsilaikusio miniatiūrinio krabo...

Eksperimentą atlikę JAV mokslininkai tai pavadino stebuklu: pirmą kartą istorijoje gyvam žmogui įsodinti kiaulės inkstai (69)

JAV medikų komandai pavyko laikinai prijungti kiaulės inkstą žmogui, o operacijai vadovavęs...

Pranešama apie nesėkme pasibaigusį pirmąjį Pietų Korėjos raketos skrydį į kosmosą (19)

Pietų Korėja ketvirtadienį paleido pirmąją savo sukurtą kosminę raketą, bet ši nesugebėjo...

Mokslininkai Rusijoje aptiko už delta atmainą pavojingesnę koronaviruso mutaciją AY.4.2 (59)

Rusijoje nustatyti keli atvejai naujos koronaviruso atmainos, kuri gali būti dar labiau...

Top naujienos

Dėl pandemijos valdymo – du scenarijai: arba peržengsime ribą, arba lauks naujas smūgis lapkritį

Dėl skiepų, kaukių ir galimybių paso verdančios aistros Lietuvoje radikalėja. Nuo įtūžio ir...

Verslas valdžiai siūlo priešingą strategiją dėl degalų akcizų kėlimo: jį mažinkime benzinui (58)

Valdžiai nuo 2023-ųjų ketinant branginti degalus, o ypač, dyzeliną, kuris, skaičiuojama,...

Po „dėdės Juozo“ sulaikymo – zonos „bachūrų“ pyktis: „sudegė toks geras kelias“ (77)

Kai po ilgalaikio kriminalinės žvalgybos pareigūnų tyrimo su įkalčiais buvo sulaikytas dabar jau...

Makabriška Ellos Harper šlovė, arba kaip susiklostė sensacingosios Merginos-kupranugarės likimas (78)

XIX a. pabaigoje dėl tokių asmenų kaip garsusis Phineasas Tayloras Barnumas entuziazmo...

Vėlų vakarą Šiauliuose kilo didžiulis gaisras: užsiliepsnojo medienos sandėlis (11)

Vėlų penktadienio vakarą, 22.41 val., Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos tarnybų telefono...

Šamą-bananą pagavęs žvejys nepatikėjo savo akimis mokslininkai turi paaiškinimą, kas čia nutiko (47)

Lyg milžiniškas besirangantis bananas su žiaunomis – tokios išvaizdos šamą iš ežero gelmių...

Be jokių vilčių prisikelti: „Barcelona“ su žemėmis sulygino visą „Zenit“ pasipriešinimą (4)

Penktą pergalę iš eilės iškovojo ir Eurolygos viršūnėje kartu su Milano „Armani“...

Vėjas po truputį rims, savaitės pradžia bus sausesnė (1)

Šeštadienio dieną dar išliksime aktyvaus ciklono įtakoje. Diena bus debesuota su pragiedruliais....

Parodė, kokie trys vyriški plaukų kirpimai dabar patys madingiausi (78)

Kaune specializuoto vyrų grožio salono „Old Town Barbers“ salono meistrai išrinko...

Lemiamą spurtą pradėjęs Giedraitis padėjo baskams triuškinti „Monaco“ su Motiejūnu (4)

Eurolygos dvikovoje Vitorijoje penktadienį susigrūmė žaidėjus iš Lietuvos turinčios...