Dėmės Saulėje reguliariai stebimos nuo 1610 metų, kai buvo išrastas teleskopas. Mokslui geriausiai žinomi 11 metų trunkantys Saulės aktyvumo periodai, tačiau išaiškinta ir ilgiau užsitęsusių svyravimų.
Vadinamasis šiltnamio efektas sutapo su staigiu atšalimu Žemėje, kuris žinomas kaip "mažasis ledynmečio periodas". Mokslininkai įžvelgia akivaizdų ryšį tarp dviejų reiškinių.
Ledo kernai išsaugojo duomenis apie Saulės aktyvumo svyravimus senovėje. Tiriant metų rieves senų medžių kamienuose galima daryti išvadą, kad tokių atšalimų būta ir anksčiau.
Šaltaisiais metais medžiai auga lėčiau.
Ciūricho mokslininkai nustatė, kad aukšto ir žemo Saulės aktyvumo periodai per paskutinįjį 1000 metų sutampa su Žemės klimato pokyčiais.
Tačiau netikėčiausias radinys yra tai, kad per visą tirtą laikotarpį (1150 metų) Saulė niekada nebuvo tokia aktyvi, kaip pastaruosius 60 metų.
Lėtai didėjęs Saulės dėmių skaičius paskutiniaisiais amžiais staiga šoktelėjo. Beveik tuo pat metu meteorologai užfiksavo globalinio atšilimo požymius.
Tiesa, pastaruosius 20 metų Saulės aktyvumas buvo toks pat aukštas, o atšilimas tęsėsi.
Taigi mokslininkai daro išvadą, kad procesai kosmose ir žmogaus veikla papildo vieni kitus.