Pirmą kartą žmonės ir gyvuliai drauge gyveno tose pačiose bendruomenėse. Nors paleolito medžiotojai po sėkmingos medžioklės neišvengdavo sąlyčio su laimikiu, tokių kontaktų su laukiniais gyvūnais skaičius sudarė tik mažą dalį ryšių, kurie neolite klostėsi tarp žmonių ir drauge su jais gyvenančių neseniai prijaukintų bandų. Be to, medžiotojai–rinkėjai liesdavosi su jau negyvais gyvūnais (nors tokiu būdu buvo lengviau perduodamos per kraują plintančios infekcijos).
Kai pradėjome greta gyvūnų gyventi visą gyvenimą, labai padidėjo tikimybė, kad mums – ypač vaikams – bus perduotos ir ligos. Nors tikriausiai kai kurios užkrečiamosios ligos nuolat egzistavo ir gyvūnų, ir žmonių populiacijose (gal tik kiek mažesniu mastu), staiga susidarė galimybė užkrato šaltiniui pakeisti šeimininką – anksčiau niekas to nebuvo matęs. Mikroorganizmai gavo progą „pasilinksminti“.
V. Makneilas rašė, kad iš užkrečiamųjų ligų, kurios buvo bendros ir žmonėms, ir gyvūnams, 26 ligomis sirgo vištos, 42 – kiaulės, 46 – avys ir ožkos ir 50 – galvijai. Iki pat skiepijimo pradžios, XVIII a., dauguma pavojingiausių žmonijos sveikatos rykščių buvo iš ūkiuose auginamų gyvūnų pereinančios ligos, įskaitant tymus, tuberkuliozę, raupus ir gripą. Buboninį marą iš žmonių gyvenvietėse gyvenančių žiurkių žmonėms pernešdavo blusos.
Archeologiniai duomenys liudija, kad paleolite gyvenę mūsų protėviai nesirgo nė viena iš šių vadinamųjų zoonozių (terminas kilęs iš graikiškų žodžių zoon – gyvūnai ir nosos – ligos), o visos jos atsirado neolite paplitus žemdirbystei. V. Makneilas teigia, kad daugelis Biblijoje aprašytų maro atvejų galbūt galėjo sutapti su neolito, žalvario ir geležies amžiaus civilizacijose kilusiomis zoonozių epidemijomis.
Akivaizdu, kad „į sceną įžengė“ naujas žmonių mirties šaltinis. Tada kyla klausimas, nuo ko žmonės mirdavo prieš atsirandant žemės ūkiui? Nejau nesirgo jokiomis ligomis? Be abejonės, sirgdavo. Tikėtina, kad mūsų tolimų protėvių problema buvo makroparazitai – pavyzdžiui, kaspinuočiai, kuriuos galima įžvelgti plika akimi. Atrodo, dauguma šių užkrečiamųjų ligų sukeldavo šiek tiek sunkesnius simptomus nei bendras nuovargio jausmas, tačiau ne tokius ūmius ir sekinančius, kaip didelis karščiavimas, organų pažeidimas ir mirtis. Iš dalies taip buvo dėl to, kad ilgą laiką vystėmės drauge su šiais parazitais.
Milijonus metų trukęs evoliucijos procesas, dar vadinamas mutualizmu, būtų galėjęs lemti tai, kad fiziniai simptomai, kuriuos parazitai sukelia savo šeimininkams (mums), būtų dar mažiau ūmūs, nes parazitui nenaudinga nužudyti savo šeimininką ir tokiu būdu prarasti maisto šaltinį, o mes būtume prisitaikę prie jų buvimo. Apskritai kuo ilgiau infekcija yra mūsų aplinkoje, tuo labiau mažėja jos virulentiškumas, ir simptomai, kuriuos ji sukelia, per daugelį kartų̃ nešiotojui tampa vis švelnesni. Naujos ligos, staiga įsiveržusios į niekada jomis nesirgusias populiacijas, dažnai pasižymi ypač sunkiais simptomais ir netgi sukelia mirtį.
Jei paleolite makroparazitai negalėjo lemti didelio mirštamumo, o dauguma ligas sukeliančių mikroorganizmų dar nebuvo perduoti iš gyvūnų žmonėms, nuo ko gi mirdavo mūsų protėviai medžiotojai–rinkėjai? Pasak evoliucijos biologo iš Didžiosios Britanijos J. B. S. Haldane'o, beveik per visą žmonijos istoriją labiausiai tikėtina mirties priežastis buvo sužalojimai. Ar tai reiškia, kad esame kilę iš klipatų rasės, kuri per visą paleolitą kliuvinėdavo ir griuvinėdavo? Ne. Tokie sužalojimai – tai medžioklės metu ir per susirėmimus su kitomis grupėmis gautos žaizdos ir mirtys gimdant (dar visai neseniai tai buvo labai didelė ir motinų, ir vaikų mirštamumo priežastis), taip pat netyčinis kritimas ir skendimas. Visa tai drauge su žaizdų infekcijomis ir buvo pagrindinės medžiotojų–rinkėjų sergamumo ir mirštamumo priežastys.
Taigi, atrodo, pastebime įdomų dėsningumą – nuo paleolito iki šių dienų matome tris mirštamumo priežasčių bangas. Pirmoji – tai mirtis nuo sužeidimų. Šis etapas prasideda drauge su mūsų protėviais hominidais ir tęsiasi iki neolito pradžios. Po to, kai žmonės tapo sėslūs ir pradėjo prisijaukinti gyvulius, o ne juos medžioti, mirtį nuo traumų ėmė pakeisti mirtis nuo užkrečiamųjų ligų – pastarosios tapo svarbiausia priežastimi. Antroji banga – mirtis nuo užkrečiamųjų ligų – svarbiausia priežastis iki XX a. vidurio, kol buvo atrasti antibiotikai. Paskutinė banga kilo XX a. viduryje išsivysčiusiose šalyse, bet skiepai ir plačiai paplitęs antibiotikų vartojimas užkrečiamųjų ligų grėsmingumą labai sumažino.
Taigi dabar, kai pavyko sumažinti sužalojimų ir užkrečiamųjų ligų grėsmę, vis didesnį pavojų kelia lėtinės ligos. Iki XX a. dauguma žmonių mirdavo gana jauni, todėl lėtinės ligos – cukrinis diabetas, hipertenzija, insultas ar vėžys – nespėdavo išsivystyti. Pasitelkus šiuolaikinę mediciną, įveikėme sužalojimų ir užkrečiamųjų ligų pavojus, tačiau dabar turime kovoti su mūsų pačių kūnuose slypinčiomis grėsmėmis.
Apie knygą
Genografinio projekto iniciatoriaus, prof. S. Wellso naujausia knyga apie tai, kaip žemdirbystės išradimas arba atsiradimas prieš dešimt tūkstančių metų kardinaliai pakeitė ne tik mūsų istoriją, paspartino žmogaus evoliuciją, bet pakeitė mūsų mitybą ir pagimdė naujas ligas. Tai ne tik labai informatyvi knyga apie lemiamus pokyčius mūsų visuomenėje ir mūsų organizmuose, jų biologijoje bei anatomijoje, netgi religijoje, bet ir įspėjimas imtis būtinų priemonių. Knyga įtaigiai susieja įvairių mokslo sričių žinias. Tai iš esmės yra intriguojanti detektyvinė istorija.
Apie projektą
Vykdant ES SF projektą „Nacionalinės mokslo populiarinimo sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas“, Lietuvos mokslų akademijos iniciatyva išleista dvylikos mokslo populiarinimo knygų serija „Mokslas visiems“. Jų autoriai išsamiai ir suprantamai atskleidžia šiuolaikinio mokslo bei technologijų vystymosi tendencijas pasaulyje. Demonstruoja sąsajas ne tik tarp įvairių mokslo sričių, bet ir tai, kaip technologijos (pvz., internetas) veikia visuomenę, keičia socialinius procesus ir mūsų mąstymą. Parodo šiuolaikinio mokslo funkcionavimo mechanizmus, jo poveikį visuomenei, jos etikai, žmonių sveikatai bei politikai ir atvirkščiai.
LMA kartu su Delfi portalu kas savaitę pasiūlys jums susipažinti su šių knygų ištraukomis. Visas knygas pdf formatu galite nemokamai atsisiųsti iš LMA svetainės.
