Pasirodo robotai, kuriems taikomas labai plataus „mechaninio aparato, galinčio atlikti užprogramuotas fizines užduotis“ apibrėžimas, egzistuoja jau seniausių laikų. Automatizuotus mechaninius įrenginius žmonės pradėjo kurti daugiau negu prieš du tūkstančius metų.
Didžiosios civilizacijos senovės Egipte, Kinijoje ir Graikijoje naudojo įvairiausius mechaninius aparatus vandens pompavimui ir dozavimui, durų atidarymui ar kitų veiksmų automatizavimui. Mūsų laikais jau esame pripratę prie automatizavimo ir dažnai keliame robotams didesnius reikalavimus: jie turi ne tik automatiškai atlikti tam tikrus darbus, bet būti pakankamai „protingi“, kad atliktų tuos darbus besikeičiančioje aplinkoje.
Robotizuoti dulkių siurbliai, žoliapjovės, įvairūs kosminiai aparatai – robotai gali būti kuriami kaip specialūs įrenginiai, pritaikyti automatiškai atlikti tam tikrus veiksmus. Nežinia kodėl, tačiau žmogui visuomet labiausiai norėjosi sukurti į save panašų robotą, vadinamąjį androidą. Anot Graikų legendų, androidas Talosas buvo milžiniškas automatas, pagamintas iš bronzos, siekiant apsaugoti Kretą nuo piratų ir užpuolikų. Kitas žymus androidas apie 1495 metus buvo sukonstruotas garsiojo Leonardo da Vinčio ir vadintas Leonardo robotu arba Leonardo mechaniniu riteriu.
Kalbant apie robotus reikia prisiminti, kad jie jungia savyje daugybę skirtingų disciplinų ir mokslo šakų: mechaniką, elektrotechniką, elektroniką, informatiką, telekomunikacijas, bioinžineriją ir netgi fantastiką. Būtent fantastai nemažai pasidarbavo robotikos labui. Žymus fantastas Isaacas Asimovas savo kūrinyje „Runaround“ 1942 metais suformulavo tris robototechnikos dėsnius. Pirma, robotas negali padaryti žalos žmogui, arba savo neveiksmingumu leisti žmogui susižaloti. Antra, robotas privalo paklusti žmogaus nurodymams, jei jie nesikerta su pirmuoju dėsniu. Ir trečia, robotas privalo ginti savo egzistavimą, jei tai nesikerta su pirmaisiais dviem dėsniais. Akivaizdu, jog aukščiau išvardinti robototechnikos dėsniai yra aktualūs realiems šiuolaikiniams robotams nė kiek ne mažiau, negu fantastinių kūrinių personažams.
Dabar, kuomet robotai tapo mūsų gyvenimo dalimi, su jais susiduriama nuo pat mažens. Viskas prasideda nuo robotizuotų žaislų (pvz. Firby), konstruktorių (pvz. Cubelets arba Lego Mindstorms). Toliau robotikos mėgėjai gali patys konstruoti robotus, naudodami įvairiausius valdiklius (pvz. Arduino arba Raspberry PI) arba programuoti jau sukurtus androidus (pvz. Nao) – tai leidžia labai sparčiai vystyti robotiką.
„Asimo“ robotai jau dabar pasitinka ir konsultuoja lankytojus centrinėje „Honda“ atstovybėje, „Aibo“ robotizuoti šuniukai siūlomi žmonėms, kurie dėl vienos ar kitos priežasties negali įsigyti gyvo šuns. Negana to, robotai tampa mūsų planetos gyventojais ir nuo mūsų priklauso, kaip vystysis santykiai su šiais pagalbininkais: sukursime kažką panašaus į „Terminatorių“ arba „Matricą“, ar į „Elektroniką“ arba „Sunny“? Sukurta daugybė fantastikos kūrinių, parašyta daugybė scenarijų – dabar nuo mokslininkų, inžinierių ir paprastų robotų vartotojų priklauso, kuris iš šių scenarijų taps realybe.
Robotų naudojimas mokymui atveria naujas galimybes, motyvuojant studentus bei perteikiant įvairiausius programavimo, dirbtinio intelekto, mechanikos ar elektronikos aspektus.
Norinčius susipažinti su robotų projektavimo metodais, mechatroninių ir robotinių sistemų kūrimu, komponentų parinkimu, valdymo sistemų projektavimu, išbandyti mokomuosius ir studentų sukonstruotus demonstracinius robotus, suprasti jų funkcionavimo bei programavimo ypatumus, pamatyti robotų taikymą buityje, LEGO robotus, išmokti juos programuoti, taikyti informatikos dėstymui, kviečiame dalyvauti Mokslo festivalio renginiuose „Robotų planeta“, kurie rugsėjo 16 dieną 10, 11 ir 12 val. vyks VGTU Fundamentinių mokslų fakultete, SRL 427 auditorijoje (Saulėtekio al. 11, Vilnius). Rekomenduojama 5-8 klasių mokiniams.
