aA
Praėjus penkiasdešimčiai metų po „Sputniko“ paleidimo, Rusijai vis dar nepavyksta susikurti mokslo sistemos, kuri būtų bent kiek artima XXI amžiaus poreikiams. 1957 metų spalio 4 dieną vykusį „Sputniko“ iškėlimą naudojant raketą R-7 retrospektyviai galima vertinti kaip Sovietų sąjungos didžiausią šlovės valandą. Tai buvo tas laikas, kuomet simboliškai triumfavo šios šalies tariamas pasišventimas mokslui.
Laboratorija, mokslas, bandymai
© Corbis
Bet ta susižavėjimo banga, kuri nuvilnijo per visą pasaulį po palydovo paleidimo, buvo labai trumpalaikė. Šalies centralizuota mokslo ir technologijų valdymo sistema „pasimovė“, kaip pasakytų marksistai, ant savo pačios konfliktų, rašo nature.com.

Praėjus 16 metų po to, kai išnyko Sovietų sąjunga, Rusijoje mokslas dar nesugebėjo išgyvendinti paveldėto Sovietų eros bagažo. Po keleto nesėkmingų bandymų reformuotis Rusijos mokslų akademija skęsta savo sklerotiškoje praeityje,

Apie 1980 metus Sovietų sąjungoje daugelio ekspertų teigimu mokslininkų ir inžinierių buvo daugiau nei Amerikoje. Iš esmės izoliuoti nuo savo kolegų iš visų kitų pasaulio šalių šie mokslininkai atrado ir išrado daugybę paminėjimo vertų dalykų įvairiausiose srityse – nuo raketų technologijų iki grynosios matematikos. Bet net ir tais laikais, kai pakilo „Sputnikas“, Sovietų mokslo pažanga jau buvo suplanuota: vadovaujant sovietų biologijos mokslų direktoriui Trofimui Lysenko, dirbusiam dar nuo Stalino laikų, buvo įteigtas politiškai inspiruotas pasibjaurėjimas genetika, ir vien to pakako, kad didžioji dalis XX a. antrosios pusės mokslo atradimų vyktų iš esmės be Sovietų įsikišimo ir dalyvavimo.

„Sputniko“ sėkmė iš tiesų galėjo pagreitinti santykinį sovietų mokslo ir technologijų atsilikimą, nes tai tapo labai rimta priežastimi valstybiniu lygiu galingai finansuoti mokslą JAV ir kitose valstybėse.

Bet Mokslo bendruomenė Sovietų sąjungoje išlaikė įtakingą ir santykinai patogią poziciją iki pat sąjungos žlugimo 1991 metais. Atsižvelgus į greitį, kuriuo tuo metu rutuliojosi įvykiai, visai nestebina tai, kad mokslininkai nebuvo pasiruošę tokiam staigiam anksčiau kartais kritikuotos, bet juos sočiai maitinusios politinės sistemos krachui. Apleisti vyriausybės ir negalintis prisitaikyti prie reformų vajaus ankstyvosiomis kapitalizmo dienomis Rusijos elitiniai mokslininkai komunizmo eros pabaigą vertino kaip grėsmę jų išlikimui.

Liūdina ir stebina tai, kad net ir šiais laikais tarp Rusijos profesorių plačiai išsikerojęs polinkis ginti savo senąsias privilegijas, apmaudas ir piktinimasis dėl sistemos pasikeitimo.

Institucijos lygiu tą patį galima pasakyti ir apie Rusijos mokslų akademiją – dabar, kaip ir anksčiau, tai yra valstybės mokslinių tyrimų stuburas. Išmatuojamas akademijos mokslinis produktyvumas mažėja, ir visgi daugelis (galbūt netgi dauguma) jos narių užsispyrę priešinasi visiems reformų pasiūlymams, nepriklausomai nuo to, ar juos pateikia Vladimiro Putino valdžia, ar pati mokslinė visuomenė.

2006 metais buvo iškilsi grėsmė akademijos savarankiškumui po to, kai V.Putinas išleido įsaką, kuris suteiktų jam veto teisę akademijos prezidento rinkimuose. Bet norėdama tinkamai apsiginti akademija turėtų reformuotis ir tapti stipria, šiuolaikiška institucija, kurios palaikomas vertybes būtų verta ginti.

Laikymasis įsikibus praeities šlovės šiuo atveju tikrai nepadės. Rusijos vyriausybė kuo toliau tuo sunkiau toleruoja nesibaigiantį akademijos išsisukinėjimą ir manevravimą prakalbus apie nuo produktyvumo priklausomo finansavimo mechanizmą, konkurencijos skatinimą ir atskaitomybės didinimą.

Prieš dešimtmetį buvusi katastrofiška finansavimo situacija, kuomet daugelis mokslinių institutų išlikti sugebėjo tik dėl to, kad gavo paramą iš užsienio, nėra vienintelė dabartinės akademinės visuomenės neįgalumo priežastis. Rusijos mokslininkai ignoruoja siūlymus taikyti kokybės standartus, kurie visų moksle pažangių valstybių vertinami kaip vienas iš svarbiausių veiksnių siekiant to, kas vadinama „pažanga“.

Pavyzdžiui, visiems mokslininkams nuo Bostono iki Pekino svarbu, kad jų moksliniai darbai būtų publikuojami tarptautiniuose leidiniuose. Bet daugumoje Rusijos institutų publikacijų sąrašai ir įtakos koeficientas (angl. impact factor) niekam nerūpi, o daugelis mokslininkų mano, kad idėja, jog mokslo karjera gali priklausyti nuo publikacijų „užsienio“ žurnaluose yra tiesiog begėdiška. Mokslinių darbų patikrinimas, atliktas tos pačios srities ekspertų, senajai gvardijai yra nepriimtinas.

Visa tai privalo keistis. Akademijai reikia užsitikrinti, kad jai teikiamos ribotos lėšos būtų paskirstytos skaidriai ir atsižvelgiant į konkurencijos mechanizmus – daugiausiai lėšų turi būti skiriama produktyviausioms tam tikrų sričių mokslininkų grupėms.

O tai dar svarbiau šiais laikais, kai Rusijos ekonominio bumo laikotarpiu sparčiai didėja mokslinių tyrimų finansavimas iš viešojo sektoriaus. Bet be rimtos konkurencijos ir griežtos kokybės kontrolės papildomi pinigai tikriausiai tiesiog prapuls nepotizmo ir prastai patikrintų projektų katile.

Išsamus visų mokslo institutų patikrinimas ir įvertinimas, atliktas gerbiamų Rusijos ir užsienio mokslininkų, būtų geriausias būdas pradėti modernizaciją. Užsitęsęs reformų vengimas tik sustiprins akademijos atsilikimą ir beviltišką pasenimą bei toliau skatins jaunų talentų emigraciją. Akademija turėtų šį procesą inicijuoti dar prieš tai, kaip Kremlius pateks jai dar vieną drakonišką smūgį.

Rusijai nereikia be jokios kritikos kopijuoti vakarietiškos mokslo sistemos. Juolab, kad ir vakaruose yra ne viena mokslo finansavimo sistema – nuo amerikietiškos pavienių grantų mokslo tyrimams sistemos iki prancūziško požiūrio – remti daugumą tyrimų pagal kontraktus tarp vyriausybės ir tyrimų institucijų, kuriose mokslininkai dirba nuolatinį darbą. Atsižvelgiant į Rusijos mokslo tradicijas ir padėtį, prancūziškas modelis jiems būtų tinkamesnis.

Bet nesugebėjimas iki šiol modernizuotis verčia manyti, kad prieš tai, kai Rusijos mokslininkai ir technologai vėl privers užsienio kolegas išsižioti iš nuostabos, dar prabėgs daugybė metų.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Mokslininkai mano radę būdą, kaip įveikti COVID-19 pandemiją per 6 savaites (83)

Masinis greitasis COVID-19 testavimas, ypač tų žmonių, kurie nejaučia jokių simptomų,...

Žurnalistė savo kailiu pajuto, ką reiškia „ilgasis“ COVID-19: susirgo kovą, o lapkritį vargiai pakyla iš lovos (117)

Gydytojai sako, kad COVID-19 trunka porą savaičių. Tačiau ne visiems taip pasiseka. Ir tokių...

Iš Kembridžo universiteto galimai pavogti Charleso Darwino užrašai (1)

Kembridžo universiteto biblioteka antradienį pranešė apie dingusius ir veikiausiai pavogtus du...

Kinijoje keliautojus ir fotografus užbūrė įspūdingas vaizdas – debesų krioklys

Penktadienį rytinėje Kinijos dalyje esančioje Dziangsi provincijoje keliautojus ir fotografijos...

Kojos nepakišo net pandemija: VU studentai triumfavo „iGEM“ konkurse – Harvardo ir MIT komandos liko užnugaryje (3)

Lapkričio 13–22 d. vykusiame didžiausiame tarptautiniame sintetinės biologijos konkurse...

Top naujienos

Visi rodikliai rodo – pandemija Lietuvoje neslopsta: jei taip ir toliau, gali tekti kalbėti apie komendanto valandą (766)

Lietuva antrąsyk į karantiną paniro daugiau nei prieš dvi savaites. Pirminės mokslininkų...

Idėja apmokestinti dirbančiuosius iš namų sulaukė vieningo pasipriešinimo: viena diena kainuotų apie 3 eurus (242)

Iš namų dirbantys darbuotojai sutaupo pietums, kelionėms ir aprangai, todėl galėtų labiau...

Lietuvoje – 2289 nauji koronaviruso atvejai, 23 žmonės mirė (88)

Per pastarąją parą Lietuvoje patvirtinti 2289 nauji COVID-19 ligos atvejai, nuo koronaviruso mirė...

Baškienė svarsto sunkų sprendimą (5)

Seimo ir valstiečių žaliųjų frakcijos senbuvė Rima Baškienė svarsto sunkų sprendimą, ar...

Kloja pamatus taršos mokesčiui: kai kas gali pabrangti, o dalies lengvatų nebeliktų (224)

Lietuva remia Europos Sąjungos pastangas mažinti išmetamųjų teršalų kiekį, palaiko iniciatyvą...

Kubilius – apie naują premjerę: pasisekė Lietuvai, bet nežinau, ar Šimonytei (209)

Antradienį Seimas patvirtinto valdančiosios koalicijos iškeltą kandidatę Ingridą Šimonytė...

Žiniasklaida: po Kabajevos gimdymo – keisti sutapimai (188)

Rusijos Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausioji akušerė-ginekologė Leila Adamian ir jos duktė...

„Sodra“: vidutinis atlyginimas „į rankas“ pasiekė 900 eurų pandemija labiau paveikė moteris (1)

Laikotarpiu tarp dviejų karantinų – trečiąjį šių metų ketvirtį – vėl augo ir darbuotojų...

Baltuosiuose rūmuose dirbantys žurnalistai sujudo gavę pranešimą: po dviejų minučių pasirodys Trumpas apie rinkimus vis dar nekalba (6)

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį kreipėsi į gyvą Padėkos dienos kalakutą ir...

Trūkstant šio vitamino didėja rizika užsikrėsti COVID-19: štai kokie maisto produktai turi jo daugiausia (52)

Gerokai atšalus orams išauga virusinių ligų tikimybė, o šis metų laikas tampa dar pavojingesnis...

|Maža didelių žinių kaina