aA
Liepos viduryje prasidėjus kapitaliniam Vilniaus gatvės remontui, istorinės Kauno arterijos ėmėsi ne tik rangovai, bet ir archeologai. Pirmuosius žvalgymus atlikę praeities sluoksnių tyrinėtojai jau rado įvairių laikotarpių monetų, kitų buities liekanų, gyvūnų kaulų, kurie praturtins žinias apie senųjų kauniečių gyvenimą. Toliau rekonstrukcija ir archeologiniai kasinėjimai bus vykdomi išvien.
Kaune vykdomi archeologiniai kasinėjimai Vilniaus gatvėje ir rekonstrukcijos darbai.
Kaune vykdomi archeologiniai kasinėjimai Vilniaus gatvėje ir rekonstrukcijos darbai.
© Kas vyksta Kaune / Rokas Tenys

Bene masiškiausiai kaldintos XVII a. monetos

Kaip „Kas vyksta Kaune“ pasakojo archeologinius kasinėjimus vykdančios mažosios bendrijos „Praeities tyrimų institutas“ direktorius, archeologas Simonas Sprindys, visose Vilniaus gatvės tyrimų vietose randamas kultūrinis sluoksnis, kurio apatinis horizontas siekia XVI a.

„Šiame horizonte vietomis turime akmenų grindinį, vietomis – medines konstrukcijas, kurios gali būti medgrindos ar medinių statinių vietos. Taip pat atkasama daug to laikotarpio radinių: puodų šukės, gyvūnų kaulai, monetos. Randama tai, ką žmonės naudojo, jų veiklos liekanos“, – aiškino pašnekovas.

Kaune vykdomi archeologiniai kasinėjimai Vilniaus gatvėje ir rekonstrukcijos darbai.
Kaune vykdomi archeologiniai kasinėjimai Vilniaus gatvėje ir rekonstrukcijos darbai.
© Kas vyksta Kaune / Rokas Tenys

Anot archeologo, dominuoja dviejų laikotarpių monetos: XVII a., Abiejų Tautų Respublikos valdovo Jono Kazimiero (valdė 1649-1668 m.) laikų šilingai. S. Sprindžio vertinimu, tai ko gero dažniausiai archeologų Lietuvoje aptinkamos XVII a. monetos, kurių buvo prikaldinta keli šimtai milijonų vienetų.

Aukštesniuose sluoksniuose iškasamos carinės Rusijos periodo, XIX a. vidurio-antros pusės monetos, taip pat rasta XX a. Lietuvos Respublikos ir SSRS metalinių pinigų. Iki šiol aptikta 16 monetų, visos pavienės, tad lobio sąvoką atitinkančio radinio, pasak S. Sprindžio, kol kas nėra.

„Tiek monetos, tiek kiti dirbiniai – buitinės ir statybinės keramikos šukės, kauliniai, stikliniai ar metaliniai dirbiniai – atlikus visus archeologinius tyrimus bus inventorizuoti: aprašyti, išmatuoti, nustatyta jų tipologija ir pagaminimo laikotarpis, nufotografuoti. Tai atlikus, radiniai kartu su visa iš jų išgauta informacija bus perduota Kauno miesto muziejui“, – tolesnį radinių likimą nusakė archeologas.

Kaulai parodys, ką kauniečiai valgė

Tuo tarpu gyvūnų kauleliai bus išsiųsti į Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Archeologijos centrą. Ten specialistai nustatinėja gyvūno rūšį, amžių, skerdimo žymes.

„Pagal gyvūnų kaulų paplitimą vienoje ar kitoje Vilniaus gatvės dalyje galima susidaryti tam tikrą paveikslą, ką valgė XVI-XVII a. kauniečiai, kokių tautybių žmonės čia gyveno. Jeigu buvo daug žydų, galbūt dominuoja stambiųjų galvijų kaulai, o ten, kur randami kiaulių kaulai, galima daryti prielaidą, gyveno lietuviai, slavai ar kitų tautybių žmonės“, – pavyzdį pateikė S. Sprindys.

Šiuo metu „Praeities tyrimų institutas“ vykdo tyrimus Vilniaus gatvės atkarpoje nuo Rotušės aikštės iki Birštono gatvės požeminės perėjos. Kai uždarinės atkarpą nuo Birštono gatvės iki Laisvės alėjos, nuims dangas, archeologai vėl taip pat eis iš paskos darbininkams ir tirs.

Su rangovais dirba ranka rankon

Kaip įvardijo S. Sprindys, archeologinių kasinėjimų užsakovai yra du: „Kauno vandenys“ ir „Autokausta“. Kadangi darbų daug ir už skirtingas projekto dalis atsakingos skirtingos bendrovės, ir užsakovai yra keli.

Kaune vykdomi archeologiniai kasinėjimai Vilniaus gatvėje ir rekonstrukcijos darbai.
Kaune vykdomi archeologiniai kasinėjimai Vilniaus gatvėje ir rekonstrukcijos darbai.
© Kas vyksta Kaune / Rokas Tenys

„Rekonstrukcija ir archeologiniai tyrimai kol kas vyksta lygiagrečiai, tyrimai remontui netrukdo. Kai kurios paviršinio grunto, inžinerinių tinklų vietos jau yra perkastos sovietmečiu. Ten ekskavatoriai gali dirbti, keisti magistralines trasas ir archeologija tam nekliudo“, – simbioze statybų aikštelėje džiaugėsi S. Sprindys, pažymėjęs, jog net ir aptikus archeologinių vertybių, gatvės rekonstrukcijos darbai nebus stabdomi ar neįmanomi.

Tyrimai vyksta tose vietose, kur projektuojami nauji tinklai, gyvenamųjų namų įvadai ir pan., kur ankstesniais laikais nebuvo sugriauta. Darbininkai bendradarbiauja, jei kyla klausimų, pasikviečia pasižiūrėti: „Sutariame ir vieni kitiems netrukdome. Stengiamės savo procedūras atlikti skubiai, kad kuo mažiau trukdytume kitiems. Darbus pradedame nuo ankstyvo ryto, kad rekonstrukcija netruktų ir kauniečiai kuo greičiau turėtų sutvarkytą gatvę.“

Kaune vykdomi archeologiniai kasinėjimai Vilniaus gatvėje ir rekonstrukcijos darbai.
Kaune vykdomi archeologiniai kasinėjimai Vilniaus gatvėje ir rekonstrukcijos darbai.
© Kas vyksta Kaune / Rokas Tenys

Archeologiniai tyrinėjimai Vilniaus gatvėje, pridėjo S. Sprindys, yra planiniai darbai, kuriuos projekto vykdytojai įvertino prieš pradėdami rekonstrukciją. Žvalgomieji tyrimai jau eina į pabaigą ir trikdžių remontui nesukėlė, o tolimesni archeologiniai tyrimai bus vykdomi paraleliai su rangovų atliekamais darbais.

Aklinai uždaryta gatvė sukėlė pasipiktinimo pliūpsnį

Liepos 12-ąją pradėjus rekonstrukciją, 830 m ilgio Vilniaus gatvėje požeminių komunikacijų darbus planuojama baigti iki Kalėdų, o visą projektą įgyvendinti iki kitų metų vasaros. Čia bus atnaujintos komunikacijos po žeme, sudėti nulyginti esami grindinio akmenys, iškloti porą centimetrų pakilę tamsaus akmens šaligatviai, įrengti nauji šviestuvai ir kiti architektūros elementai.

Tiesa, vos startavus rekonstrukcijai, Kauno savivaldybė socialiniame tinkle sulaukė nepasitenkinusių kauniečių komentarų antplūdžio. Viešojoje erdvėje kilo arši diskusija dėl sunkumų verslininkams ir turistams, kai kurie skersai išilgai perkastą Kauną net pavadino „pinigų skalbykla“. Savivaldybė atrėmė, jog sprendimas uždaryti pėsčiųjų arteriją priimtas dėl saugumo, siekiant kuo greičiau pabaigti darbus, o miestiečiams patariama žygiuoti Muitinės ir Kurpių gatvėmis.

Rekonstrukcijai šiuo metu taip pat uždarytas transporto žiedas ties Kauno pilimi bei P. Vileišio tiltas. Šį svarbų transporto mazgą vėl atverti planuojama rugsėjį.

Savivaldybė vykdo ir keletą didelių statybų projektų: Nemuno saloje vyksta mokslo populiarinimo centro „Mokslo sala“ bei baseino prie „Žalgirio“ arenos statybos, tęsiama S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcija.

Daugumą darbų siekiama pabaigti iki 2022 metų, kai Kaunas taps Europos kultūros sostine.

Kas vyksta Kaune
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(38 žmonės įvertino)
4.1842

Mirties slėniu praminta vieta Žemėje: koją čia įkelti gali tik drąsiausi, teritorija pažymėta specialiais ženklais (2)

54 laipsniai Celsijaus - tokia temperatūra čia užfiksuota šių metų birželio 17 dieną. Ir tai...

Kinija ruošiasi tapti vienintele šalimi, turinčia kosminę stotį: krovininiai erdvėlaiviai kyla vienas po kito (22)

Kinija nusiuntė į orbitą dar vieną erdvėlaivį su medžiagomis naujai savo kosminei stočiai ....

Pirmoji civilių įgula po trijų dienų kosmose sugrįžo į Žemę (2)

Tris dienas kosmose praleidę keturi „ SpaceX “ turistai šeštadienio vakarą nusileido Atlanto...

Laboratorijoje ištyrę koronaviruso delta atmainą rado mirtiną jos savybę (186)

Mažiau nei per metus delta atmaina tapo dominuojančia SARS-CoV- 2 paderme. Po to, kai 2020-ųjų...

Iš jūros gelmių ištraukė šiurpios išvaizdos vandenų monstrą – ryklį kiaulės snukiu (45)

Vandenyje jis atrodo kaip ir bet kuris kitas ryklys : greitai judantis pilkas plešrūnas stačiais...

Top naujienos

COVID-19 rodikliai blogėja kasdien ir kone visose kreivėse: siūlo apie atlaisvinimus negalvoti – laukia sunkiausias mėnuo (547)

Epidemiologinė situacija Lietuvoje ir toliau prastėja. Kai kuriomis dienomis nustatoma net daugiau...

Agnė Keizikienė | D+

Nemetate daiktų, nes „gal prireiks“: psichiatrė papasakojo, kada tai gali tapti rimta liga

Sutikite, kad dažnai besitvarkant išsprūsta frazė: o gal prireiks? Atidedate daiktą, o po metų...

Po rinkimų karnavalo Rusijoje įspėja: gali baigtis liūdnai (477)

Tai nebuvo rinkimai. Su tokiu teiginiu kalbėdami apie Rusijos parlamento rinkimus sutinka dauguma...

Viceministrė: šią savaitę gali būti sprendimų dėl griežtesnių ribojimų uždarose patalpose (90)

Sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė žada, kad jau šią savaitę gali...

Vėsūs orai dar nesitrauks, o ketviradienis atneš lietų

Antradienio dieną išliksime ciklono, kurio centras yra į rytus nuo Lietuvos, įtakoje.

Lietuvos sąjungininkai – apie dūrį į nugarą: pasekmės gali atsirūgti visai NATO (310)

Dūris į nugarą, išdavystė! Tokios tulžingos reakcijos pasipylė iš Paryžiaus po to, kai...

Pajūryje sutiktas roplys nustebino daugelį: priminė žinomą lietuvišką pasaką (13)

Rašytojas Vytautas V. Landsbergis feisbuke pasidalino vaizdo įrašu, kuriame nufilmuotas pajūryje...

Po dramatiško „Žalgirio“ starto – Schillerio pastabos ekipai: turime apie daug ką pasikalbėti paaiškino, kodėl Kalnietis žaidė 7 min. (7)

Kauno „Žalgiris“ turėjo kautis iki paskutinės minutės, jog „Betsafe-LKL“ starte palaužtų...

Kankina nemiga ir chroniškas nuovargis? Genialią idėją pateikė dizaineris Robertas Kalinkinas (11)

Atostogų į Tenerifę su šeima išvykęs dizaineris Robertas Kalinkinas kartu pasiėmė ir...

Mirties slėniu praminta vieta Žemėje: koją čia įkelti gali tik drąsiausi, teritorija pažymėta specialiais ženklais (2)

54 laipsniai Celsijaus - tokia temperatūra čia užfiksuota šių metų birželio 17 dieną. Ir tai...