Kruopšti genetinė raupsus sukeliančios bakterijos (Mycobacterium leprae) analizė parodė, kad ši nervus ir odą naikinanti liga išplito po kitas Afrikos šalis ir pateko į Pietų ir Šiaurės Ameriką kolonijinės ir vergų prekybos laikais - taigi gana neseniai.
"Europiečiai ar Afrikos šiaurės gyventojai pernešė raupsus į Vakarų Afriką ir Amerikos žemyną per pastaruosius penkis šimtus metų", - rašo autoriai.
Tirti šią ligą sukeliančias bakterijas sunku, nes jos blogai auga laboratorinėse lėkštelėse. Tiesa, žmonių organizme jos taip pat auga ir plinta lėtai, bet užtat puikiai klesti šarvuočių organizme. Kadangi šiuos gyvūnus lengva užkrėsti, jie ir naudojami pasaulio laboratorijose.
Raupsų sukėlėjų genetiką tyrė daugybė mokslininkų Prancūzijoje, Jungtinėse Valstijose, Brazilijoje, Venesueloje, Madagaskare. Jie palygino įvairiuose pasaulio kraštuose lepra užsikrėtusių žmonių septynių šios bakterijos padermių genetinį kodą. Aptikti gana ryškūs skirtumai, nors šis organizmas senas ir visur paplitęs, tartum turėtų būti visur maždaug vienodas.
Tos skirtingybės, vadinamos pavienių nukleotidų polimorfizmu, leidžia nustatyti, kur kokios padermės yra paplitusios. Nustatyta, kad amerikinė raupsų padermė yra artimiausia europinei ar Šiaurės Afrikos padermei.
Raupsai, kurios pėdsakai tolimoje praeityje atsekami Egipte iki 600 metų iki Kristaus, jau nebelaikomi baisia liga, kuria susirgę asmenys būdavo vežami į kolonijas. Sergančių yra gana daug - 2002 metais Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenų bazėje užregistruota daugiau kaip 760 tūkst. atvejų, iš kurių 90 procentų tenka Brazilijai, Madagaskarui, Mozambikui, Tanzanijai ir Nepalui.
Sergant raupsais stebimas odos, gleivinių, periferinių nervų uždegimas, negydant deformuojasi galūnės, ištinka paralyžius. Mat bakterijos atakuoja nervus. Gydoma antibiotikais, panašiai kaip tuberkuliozė. Gydyti reikia ilgus mėnesius, norint visiškai išnaikinti užkratą.
Užsikrečiama ilgai ir artimai bendraujant su sergančiu raupsais asmeniu.