aA
Kompiuteriai, planšetės ir išmanieji telefonai rašymą ranka pavertė anachronizmu. Daugelis rašikliu retkarčiais dar pasinaudoja – kalbėdami telefonu, ką nors pasižymi, sudaro prekių sąrašą, pasirašo atviruką, tačiau įsivaizduoti veiklą, kur rašymo ranka įgūdžiai vis dar išties būtini – vis sunkiau.
© Shutterstock nuotr.

Elektroninis paštas kur kas patogesnis už tradicinį, visi darbai atliekami kompiuteriu, studentai paskaitas konspektuoja nešiojamaisiais kompiuteriais ir planšetėmis, o biometrinis parašas – patikimesnis už įprastą. Prieš tris metus Didžiojoje Britanijoje atlikta apklausa parodė, kad respondentai rašikliu nesinaudojo vidutiniškai pusantro mėnesio, o trečdaliui nieko brūkštelėti neteko pusmetį.

JAV nuo 2010 metų bendruose mokyklinio švietimo standartuose, – rekomenduojamoje programoje, į kurią orientuojasi beveik visos valstijos, – nebeliko „kursyvo“ sąvokos – jungiamojo rašymo, kai rašiklis nuo popieriaus atitraukiamas tik atskiriant žodžius. Būtinais pripažinti tik mašinraščio ir rašymo spausdintinėmis raidėmis įgūdžiai.

„Mokyklos neprivalo įsikibusios laikytis romantiškos dailyraščio idėjos, aiškindamos, kad tai tradicija, meno forma ar bazinis įgūdis, kurio išnykimas prilygtų kultūrinei tragedijai. Be abejo, kiekvienas privalo mokėti rašyti be kompiuterio, tačiau tam paprastai visiškai pakanka rašymo spausdintinėmis raidėmis“, – gindama naujas normas pasisakė „Los Angeles Times“. Analogiškas procesas vyksta Suomijos mokyklose.

Dailyraščio „mirimas“ kelia audringus ginčus. Dauguma rašymo gynybos remiasi tuo, jog tai tradicija, palikimas (nejaugi vaikai nebegalės perskaityti senelės laiško?) ir tai, kas dabartiniams suaugusiesiems kelia šiltus prisilietimo prie praėjusių dienų jausmus; galų gale, tai vystymuisi naudingas įgūdis. Rašymo ranka priešininkai dažniausiai teigia, kad šis gebėjimas nebėra būtinas ir ateityje jo reikės vis mažiau, o ranka rašytus tekstus skaityti sunkiau nei spausdintus.

Turbūt nedaug kas prieštaraus, kad žmogus privalo mokėti laikyti rašiklį rankoje ir parašyti juo pranešimą, kurį aplinkiniai galėtų perskaityti ir suprasti. Kartais tai išties greičiau, nei programėlės telefone atidarymas, o be to, toks mokėjimas pravers po apokalipsės , kai mašinos taps bevertės ar sukils prieš žmones. Tačiau tokiam keitimuisi informacija pakanka mokėti vedžioti spausdintines raides. Tad, ar verta gaišti laiką, mokantis dailyraščio? Ir galų gale, ar rašymas ranka išties lavina geriau, nei spausdinimas klaviatūra?

Nemažai tyrėjų, pavyzdžiui knygos „Istorija ir neaiški rašymo ranka ateitis“ autorė Anne Trubek, mano, kad greitraštis padeda išvystyti automatizmą – įgūdis taip išlavinamas, kad naudojamas nebesusimąstant, o atsilaisvinusius smegenų išteklius galima panaudoti kam nors kitam – rašto atveju, tarkime, suprantamam sakinio formulavimui. Todėl tyrimai rodo, kad mokėjimas rašyti kursyvu koreliuoja su to, kas parašyta, kokybe. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad automatizmas vystosi ir spausdinant kompiuteriu, ir tai įvyksta dar greičiau, nei rašant ranka, o ir pats įgūdis įgyjamas sparčiau.

Tačiau vaikas klaviatūra rašyti mokosi greičiau būtent todėl, kad tai yra paprasčiau, nei rašyti ant popieriaus. Rašymas – kompleksinis procesas: reikia žinoti, kokia jėga ir kokiu kampu laikyti rašiklį, kaip vedžioti raides, kontroliuoti, kad eilutės būtų lygios, ir dar įdėti daug protinių ir fizinių pastangų, būdingų būtent rašymui ranka; spaudyti klavišus – daug paprasčiau, nes visi judesiai vienodi.

2005 metais Marselio universiteto mokslininkai parodė, kad rašymas ranka gerina kai kuriuos kognityvinius įgūdžius, o būtent – gebėjimą atpažinti simbolius. Dviejų 3–5 metų amžiaus vaikų grupių buvo prašoma raides parašyti ranka, arba paspaudžiant atitinkamą kompiuterio klaviatūros klavišą. Po trijų savaičių apmokymo vykusiame „egzamine“ paaiškėjo,kad pirmoji grupė raides atpažino geriau. Vėlesnių eksperimentų su suaugusiaisiais rezultatai buvo panašūs: „rankraštinės“ grupės dalyviai geriau įsimindavo jiems nežinomus bengalų ir tamilų raidžių simbolius.

Kitas, amerikiečių psichologų atliktas, tyrimas išsiaiškino, kad studentai, konspektus rašę ant popieriaus ir pastabas žymėję kompiuteryje, išklausytos paskaitos faktus įsiminė vienodai gerai. Tačiau, kai buvo tikrinamas koncepcijos ir idėjos supratimas, paaiškėjo, kad rašiusieji ranka pateiktą medžiagą supranta geriau. Analogiški rezultatai gauti ir dviem žinių patikrinimais: po 1,5 valandos nuo lekcijos ir po savaitės. Mokslininkai aiškina tai ryškesniu rašymo proceso „atspaudu“ sensomotorinėje smegenų žievėje, nei spausdinant klaviatūra.

Įdomu, kad Vašingtono universiteto St. Louise psichologų atliktas eksperimentas pademonstravo, kad konspektuojant elektroniniu būdu, medžiaga geriau prisimenama pirmas 24 valandas, tačiau ilgalaikis prisiminimas geresnis, užsirašinėjant ranka.

Kai rašome savarankiškai, mūsų galvose veikia specifiški mechanizmai, būdingi konkrečiai šiam veiksmui – spausdinant klaviatūra jie neįsijungia. Prancūzų neurologų grupė suskaičiavo net 12 procese dalyvaujančių smegenų zonų (dauguma – kairiajame pusrutulyje) – nuo būdingų būtent rašymui iki reguliuojančių motorines funkcijas ir kalbos supratimą.

Rašymo svarba ankstyvajam smegenų vystymuisi demonstruoja garsusis 2012 metais JAV atliktas eksperimentas. Mokslininkai paprašė nemokančių skaityti penkiamečių vaikų nupiešti, išspausdinti klaviatūra arba apvesti jau pavaizduotų raidžių kontūrus. Vėliau, atliekant fMRT, vaikams buvo rodomos tos raides ir paaiškėjo, kad rašiusiųjų ranka galvose vyksta kitoks aktyvumas, nei likusių dalyvių. O būtent, jų (ir tik jų) smegenyse simbolių suvokime dalyvavo sritys, kurios paprastai veikia skaitant. Galima spėti, kad rašymas ranka padeda mums geriau skaityti.

JAV ir kitose šalyse, kur „atsisakoma“ mokymo rašyti ranka, diskutuojama, ar reikia vaikus mokyti rašyti kursyvu, ar pakanka tiesiog mokėti rašyti. 2016–2017 metais kelios valstijos sukilo prieš nacionalinį lavinimo standartą ir grąžino privalomą dailyraščio kursą į pradinę mokyklą. Tačiau atsakymas į rašymo kursyvu pranašumą prieš kitus rašymo būdus ne toks akivaizdus.

Pasak besispecializuojančios motorikoje Kennedy Krieger instituto neurologės Amy Bastian, kuo daugiau naudojame smulkiosios motorikos įgūdžius, tai yra, kuo įvairesnius judesius atliekame pirštais, tuo geriau. Tačiau jeigu paklaustume, ar mokėjimas rašyti kursyvu naudingesnis raidai, nei rašymas spausdintinėmis raidėmis, ji atsakytų: nežinau, rašo NPR. Taip, rašymas sujungtomis raidėmis gerai vysto, tačiau duomenų, kad tai geriau nei kas nors kita, kol kas nėra. 30 metų rašymo įgūdį tyrinėjęs Steve'as Grahamas iš Arizonos valstijos universiteto tvirtina vienareikšmiškai: nėra jokio skirtumo tarp jungiamojo rašymo ir rašymo atskiromis raidėmis.

Visi tyrėjai sutaria, kad vaikui rašyti ranka naudinga, bet, sprendžiant pagal viską, ar jis tai darydamas, brėš brūkšnelius tarp raidžių, nesvarbu. Žiūrint bendrai, mūsų supratimas apie vienokio ar kitokio rašymo įtaką vystymuisi stulbinamai fragmentiškas, nes rasti, ištirti ir palyginti vaikus, kurie rašytų taip ir tik taip – nerealu, pažymi Indianos universiteto asoc. profesorė Karin Harman James.

Negana to, yra prielaidų, leidžiančių manyti, kad rašyti spausdintiniu šriftu geriau, nei sujungtu, savo straipsnyje dėsto mokslo žurnalistas, buvęs "Nature" žurnalo redaktorius Philipas Ballas. Tai rodo keli seni (XX a. 4-7 dešimtmečio) tyrimai: juose paaiškėjo, kad vaikams paprasčiau išmokti rašyti spausdintinėmis raidėmis, o atitraukdami rašiklį nuo popieriaus, jie geriau susikaupia ir mažiau klysta, rašydami kitą simbolį. Čia gali veikti ir jau minėta automatizmo hipotezė: nepanaudojamus mąstymui apie sudėtingas tarpraidines jungtis protinius resursus vaikas nukreipia kitoms užduotims, pavyzdžiui, pranešimo kokybei. Galiausiai, prancūzų ir kanadiečių eksperimentai parodė, kad nenutrūkstamas raštas lėtesnis už spausdintinį; beje, sparčiausia – individuali rašymo maniera, kuri dažniausiai būna kursyvinio ir paprasto rašymo mišinys.

Tačiau netgi jei maniera nesvarbi, mokslininkai tvirtina, kad visiškai atsisakyti rašymo ranka nevalia ir čia svarbi ne nostalgija. „Egzistuoja mitas, kad kompiuterių epochoje rašymas ranka nebereikalingas. Mūsų eksperimentai rodo ką kita, – sako Vašingtono universiteto mokslo psichologijos profesorė Virginia Berninger. – Išsiaiškinome, kad mokiniai iki maždaug šeštos klasės rašo daugiau žodžių, rašo greičiau ir išreiškia daugiau idėjų, rašydami rašikliu (spausdintinėmis raidėmis arba kursyvu), nei klaviatūra“. Plačiąja prasme, gebėjimas rašyti ranka padeda vaikui mąstyti.

Suaugusiesiems, kurie paskaitas konspektuoja retai ir tik kartkartėmis suraito parašą dokumente, rašiklio imtis verta dėl ne itin moksliškų priežasčių. Daugelis mano, kad rašymas ranka stimuliuoja kūrybingumą. Tam yra kelios priežastys: pavyzdžiui, galimybė išbraukti žodžius, keisti juos naujais, žymėti pastabas paraštėse ar iliustracijas – tekstas darosi įvairesnis ir verčia smegenyse įjungti įvairius procesus, leidžia grįžti ir parinkti geriausią formuluotę. Todėl daug autorių, nors ir turėdami rašomąją mašinėlę ar kompiuterį, linkę rašyti ranka, o tik paskui tekstą išspausdinti: taip darė, pavyzdžiui, Susan Sontag, Trumanas Capote, Vladimiras Nabokovas; tradiciją tęsia Quentinas Tarantino, fantastas Neilas Gaimanas ir rašytoja Joyce Carol Oates.

Rašymas ranka gali raminti (naudojama grafoterapijoje) ir būti papildoma smegenų treniruote vyresnio amžiaus žmonėms. Be to, rašiklis ir popierius turi šiais laikais itin vertingą pranašumą: tai – ne kompiuteriai. Daugeliui mūsų technologijos tampa spąstais, socialiniai tinklai ir programėlės įtraukia ir vis aktualesnės tampa „skaitmeninio detoksikavimo“ idėjos. Mūsų protui būtina įvairovė, monotoniškas darbas kompiuteriu kenkia efektyvumui, ir ekrano išjungimas bent trumpam, kol ant popieriaus parašomas laiškas ar sudaromas užduočių sąrašas, pagerina koncentraciją ir nors truputį paįvairina užduočių rutiną.

I. Solomonova
World Press skilties redaktorė
republic.ru

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Paplitęs mitas apie bananus, kuriuo daugelis vis dar tiki (45)

Animaciniuose filmuose beždžionės dažnai vaizduojamos su bananais rankose. Jos švelniai lupa...

Panika „Facebook“: įsilaužėliai galėjo matyti slaptas jūsų nuotraukas (8)

„Facebook“ pranešė ištaisiusi programinę klaidą, kuri trečiosioms šalims suteikė prieigą...

Antarktidos tyrimų stotyje mįslingomis aplinkybėmis mirė du žmonės (40)

Antarktidos mokslinių tyrimų stotyje įvyko skaudus incidentas, kurio metu mirė du vyrai.

Ar tiesa, kad žemų kainų oro linijų lėktuvai leidžiasi grubiau? (44)

Jei daug keliaujate, jums tikriausiai yra tekę patirti bent vieną labai grubų nusileidimą. Atrodo,...

Top naujienos

Nepilnametės išžaginimas mokyklos personalo nesukrėtė: visos jos čia tokios (39)

Stūmė, spyrė kojomis, kando. Prievartautojas atsitraukė, tačiau grįžo ir su visa jėga...

Praėjus 32 metams po mažamečių nužudymo trūko žudiko kantrybė teisme paskelbta siaubą keliančių nuotraukų (2)

Didžiojoje Britanijoje paskelbtas nuosprendis didžiulio atgarsio visuomenėje sulaukusioje byloje:...

Ne visi pedagogai verti šio vardo: šaukštas deguto sugadino medaus statinę (46)

Įžengusius į kabinetą rimtomis akimis nužvelgia trys iškiliausi Lietuvos partizaninių kovų...

Vytautas Landsbergis: negalima žiūrėti į gerovę tik iš ekonominės perspektyvos (1498)

Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų ( TS–LKD ) garbės pirmininkas,...

Kristina susirūpino, ką valgo, kai smarkiai susirgo: pakeitusi kelis dalykus, dabar jaučiasi puikiai (11)

Vilnietė Kristina Bondar sveika mityba susidomėjo stipriai sušlubavus sveikatai. Moteris buvo...

Septynerių, o jau žarsto milijonus dolerių: „YouTube“ daugiausiai uždirbantis vaikas turtus susižėrė žaisdamas Turtingiausių pasaulio „jutuberių“ TOP10 (8)

Nustebsite sužinoję, kad daugiausiai „ YouTube “ uždirba ne grožio žinovė ar žaidimų...

Esate žema ir putlių formų? Pravers šie laiko patikrinti stiliaus patarimai (6)

Jeigu esate apvalaus kūno sudėjimo ir vos 163 centimetrų ūgio ar dar mažesnė, tuomet jums...

Anglišką gardumyną pamėgo ir lietuviai: nesunkiai pasigaminsite ir patys 3 skirtingi receptai (1)

Artėjant gražiausioms žiemos šventėms, dažnas intensyviai galvojame ne tik kokiomis dovanomis...

Turtuoliai patys eglučių nepuošia: kam patiki ir kiek kainuoja

Darbai darbeliai, ir to trūksta, ir ano trūksta, ir kalėdinio gėrimo „Eggnog“ taip pat... –...

Kaip sulaukti 100 metų ir turėti šviesų protą: 10 mokslininkų rekomendacijų (100)

Vis daugiau žmonių gyvena ilgai – kai kurie 100 metų ir ilgiau. Mokslininkai bando suprasti, kaip...