aA
Nemažai tyrimų parodė, kad skurdesniuose rajonuose užaugę vaikai vėliau skundžiasi prastesne sveikata, palyginti su užaugusiais turtingesniuose rajonuose. Šis dėsningumas galioja net atsižvelgus į šeimos pajamas ir išsilavinimą bei tėvų sergamumą sunkiomis ligomis.
Rajonas, kuriame užaugote, gali jus paveikti genų lygmeniu: vieniems gresia sunkios ligos
© DELFI / Kiril Čachovskij

Norėdami geriau suprasti šį skirtumą, mokslininkai turi išsiaiškinti, kodėl vaikystė vargingame rajone daro neigiamą įtaką sveikatai, rašoma sciencealert.com. Naujausio tyrimo metu buvo nustatyta viena potenciali priežastis, kodėl vaikystės rajonas gali paveikti sveikatą ilgalaikiu laikotarpiu. Tikėtina, jog pakinta jūsų genų veiklos reguliavimas.

Genų veiklos reguliavimas, arba epigenetika, yra genų aktyvinimo arba pasyvinimo procesas. Tai – svarbi mūsų organizmo vystymosi dalis. Pavyzdžiui, tam tikra genų grupė aktyvinama, kad būtų padidinta hormonų gamyba brendimo laikotarpiu. Genų reguliavimo būdų visuma yra vadinama epigenomu.

Naujojo tyrimo autoriai pastebėjo, kad ekonomiškai skurdesnėse, fiziškai silpnesnėse, socialiai atsiskyrusiose ir ne tokiose saugiose bendruomenėse užaugusių vaikų epigenomas skiriasi nuo bendraamžių. Jų epigenomas buvo palygintas su vaikų, kurie augo saugiuose pasiturinčiuose rajonuose, kur oras buvo švaresnis ir žmonės labiau bendravo tarpusavyje.

Epigenomą sudaro baltymai ir cheminiai junginiai, galintys pakeisti genų veiklą prisijungę prie DNR segmentų. Jie nepakeičia DNR sekos, tik genų raišką. Cheminiai junginiai gali aktyvinti konkretų geną, atsakingą už tam tikro baltymo gamybą, arba jį pasyvinti. Šie baltymai vaidina esminį vaidmenį mūsų organizme ir yra būtini audinių bei organų funkcionavimui ir reguliavimui. Kartais suaktyvinus ilgą laiką pasyviu buvusį geną poveikis organizmui gali būti sukrečiantis. Pavyzdžiui, pradeda augti vėžinės ląstelės. Kita vertus, genų pasyvinimas taip pat gali sutrikdyti įprastą organizmo vystymąsi, kaip antai kaulų augimą.

Naująją studiją atlikę tyrėjai išanalizavo maždaug 2 tūkst. Anglijoje ir Velse 1994–1995 m. gimusių vaikų, kurie buvo stebimi pastaruosius du dešimtmečius, epigenomų. Šie vaikai užaugo įvairiuose rajonuose, atspindinčiuose visą Jungtinės Karalystės socialinių ir ekonominių sąlygų spektrą.

Mokslininkai naudojo įvairius duomenų šaltinius, kad apibrėžtų rajonų fizines, socialines, ekonomines bei sveikatos ir saugos charakteristikas. Tarp šaltinių buvo vietos savivaldybių ir nusikaltėlių duomenų bazės, „Google Street View“ nuotraukos ir kitų gyventojų apklausos.

Paskui surinkta informacija buvo palyginta su epigenetiniais duomenimis, gautais ištyrus kraujo mėginius, kuriuos tyrimo dalyviai davė, kai jiems buvo 18-a. Paprastai tokio amžiaus žmonės dar neturi gyvenimą ribojančių sveikatos sutrikimų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių ligos ar antrojo tipo cukrinis diabetas.

Tyrėjai nustatė, kad prastesniuose rajonuose užaugusių vaikų genų reguliavimo mechanizme yra skirtumų, anksčiau susietų su lėtiniais uždegimais ir sergamumu plaučių vėžiu bei cigarečių dūmų poveikiu ir oro užterštumu.

Didesne minėtųjų negalavimų rizika pasižymėjo net nerūkantys ir rimtų uždegimų neturintys tyrimo dalyviai. Rūkymas ir uždegimai yra žinomi širdies ligų, antrojo tipo cukrinio diabeto ir vėžio rizikos veiksniai.

Skyrėsi vargingesniuose rajonuose užaugusių tyrimo dalyvių geno CYP1A1 reguliavimas. Manoma, kad šis genas yra atsakingas už tai, kaip organizmas reaguoja į chemikalus, paprastai randamus cigarečių dūmuose ir oro teršaluose, – policiklinius aromatinius angliavandenilius.

Šie epigenetiniai pokyčiai padidina asmens riziką susirgti plaučių vėžiu. Vadinasi, vaikai iš skurdesnių rajonų gali būti jautresni žalingam cigarečių dūmų ir oro teršalų poveikiui. Be to, atsiranda didesnė tikimybė vėlesniame amžiuje susirgti sunkiomis ligomis, pavyzdžiui, vėžiu.

Studiją atlikusių žmonių teigimu, rezultatai remia hipotezę, jog genų reguliavimas yra viena iš priežasčių, kodėl prastas rajonas sukelia ilgalaikių sveikatos sutrikimų. Taip pat radiniai rodo, kad iš pažiūros sveiki vaikai, užaugę skurdesniame rajone, tikėtina, paauglystės sulaukia turėdami tam tikrų ląstelių veikimo mechanizmų pakitimų, galbūt nulemiančių blogesnę sveikatą ateityje.

Šios išvados sutampa su kitų tyrimų rezultatais, pavyzdžiui, studijos, kurioje dalyvavo daugiau nei tūkstantis vyresnio amžiaus Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) gyventojų. Jos metu paaiškėjo, kad socialiai nuskriaustose bendruomenėse gyvenantiems asmenims būdingi su lėtiniu stresu ir uždegimais siejamų genų reguliavimo skirtumai. Šie veiksniai taip pat kenkia sveikatai.

Kol kas neįmanoma pasakyti, ar jaunų suaugusiųjų epigenetiniai skirtumai liks visam gyvenimui, ar juos galima pakeisti. Reikia atlikti daugiau tyrimų. Visgi šie rezultatai rodo, kad mūsų sveikata priklauso ne tik nuo genų, bet ir nuo vietos, kurioje užaugome. Remiantis tyrimo išvadomis, verta anksti imtis veiksmų, padėsiančių pašalinti sveikatos ir mirtingumo skirtumus, kuriais pasižymi vargingos bendruomenės.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(16 žmonių įvertino)
2.6875

Siūlo po mirties savo kūną atiduoti grybams: taip bandoma spręsti vieną didelę problemą

Mirtis yra gąsdinantis, bet kartu ir visiškai natūralus reiškinys. Jūs mirsite. Bet ar jums...

Džiuginantys rezultatai: medicininės kanapės gali padėti nuo vėžio besigydantiems žmonėms (5)

Medicininės kanapės gali būti naudojamos įvairioms sveikatos problemoms gydyti: naujas...

NASA patvirtino: Saulėje įvyko ilgai lauktas pokytis (47)

Priešingai nei Žemei, Saulei šie metai buvo ganėtinai ramūs. Tačiau artimesnis žvilgsnis į...

Ar Visatoje yra ateivių? Jau netrukus į šį klausimą turėsime atsakymą (63)

Naujos kartos teleskopai ir nauji gyvybės nustatymo egzoplanetose būdai transformuoja ateivių...

Prie Encelado šiaurinio ašigalio rasta šviežio ledo (7)

Naujame Saturno palydovo atvaizde matosi, kad jo ledinis paviršius atsinaujina ne tiek pietų...

Top naujienos

Vilniaus mokykloje kilusio skandalo detalės dar bjauresnės: vaikus galėjo maitinti pašvinkusia mėsa (106)

Kukuliai iš vakarykščio troškinio, sklindžiai – iš košės atliekų. Ne tų, kurios liko...

Skvernelis: tam, kuris turės skiepą, bus visiškai kitos keliavimo, bendravimo, verslo sąlygos papildyta (166)

Ateityje sudarinėjant kelionių burbulus gali būti atsižvelgiama į tai, ar žmogus yra skiepytas...

Šiaulių ligoninėje jau 11 koronaviruso atvejų: niekas net neįtarė, pirmas testas buvo neigiamas (6)

Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Remigijus Mažeika antradienį įvertino padėtį...

„Bloomberg“: Baltarusijoje – slapta Putino karinė intervencija (5)

Jeigu tikėsite iš Kremliaus siunčiama žinia, Rusija šiuo metu neplanuoja siųsti policijos ar...

Nelaimė Vilniaus centre: į Nerį išsiliejo fekalijos (3)

Apie 13 val. Vilniaus miesto centre, ties Goštauto gatve, vilniečiai užfiksavo tekančias...

Išaugus užsikrėtimų skaičiui gyventojai pradėjo rečiau lankytis parduotuvėse

Pastaruoju metu augančios užsikrėtimų koronavirusu apimtys Lietuvos gyventojų mobilumo iš...

Kantrybė senka: viena valstybė „įkaitais paėmė“ visą ES (226)

Europos Sąjungos pastangos daryti spaudimą Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai...

Kroviniai ima vėluoti: vežėjai Baltarusijoje susiduria su nauja patikrinimų taktika (171)

Aliaksandras Lukašenka jau ne kartą pagrasino užverti sienas ir nebepraleisti vilkikų iš...

Iš epidemiologų – žinia visiems Lietuvos darbdaviams dėl nuotolinio darbo (155)

Lietuvoje per savaitgalį, t. y. penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį, užfiksavus 249...

Tarptautinio tyrimo gijos Lietuvoje: Verslovo įmonei – milijoninės pajamos iš prekybos su separatistais (25)

„Siena“ tęsia žurnalistinį tyrimą apie Lietuvos įmonių prekybą su separatistiniu...

|Maža didelių žinių kaina