aA
Tarp Marso ir Jupiterio skriejančioje nykštukinėje planetoje po paviršiumi yra sūrus vandenynas, todėl ji tampa dar viena nežemiškos gyvybės buveinės kandidate
Cereros paviršius
Cereros paviršius
© NASA/JPL-Caltech/UCLA/MPS/DLR/IDA
  • NASA kosminiu zondu atrasta, kad giliai po asteroidų žiede tarp Marso ir Jupiterio skriejančios nykštukinės planetos Ceres pluta yra sūrus vandenynas.
  • Naujas tyrimas rodo, kad blizgias druskų sąnašas Cereros paviršiuje paliko iš požemio besisunkiantis vanduo.
  • Mokslininkai mano, kad Cereroje kadaise galėjo būti nežemiška gyvybė. Tokia prielaida remiasi dabartiniu geologiniu aktyvumu, vandens buvimu, mineralais, kuriuose yra gyvybės susidarymui būtini ingredientai, ir galimybė, kad anksčiau joje buvo šilta.

NASA erdvėlaivis Saulės sistemoje atrado paslėptą vandenyną.

NASA Dawn zondas tris metus sukosi apie nykštukinę Cereros planetą, skriejančią asteroidų žiede tarp Marso ir Jupiterio, kol 2018 metais baigėsi kuras. Vienu metu Dawn praskriejo 35 kilometrų aukštyje virš mažojo pasaulio paviršiaus. Mokslininkai tebetiria aparato surinktus duomenis, nes juose iš arti matomi kai kurie šviesūs Cereros regionai, gluminę tyrėjus ne vienerius metus.

Dawn tyrėjams jau padėjo išsiaiškinti, kad šviesias dėmes dengia natrio karbonatas (kalcinuota soda), sudarytas iš natrio, anglies ir deguonies. Ši druskinga pluta veikiausiai susidarė, išgaravus skysčiui Cereros paviršiuje.

Bet iš kur skystis radosi, liko paslaptimi iki pirmadienio, kai straipsnių serija pagaliau patvirtino, kad druskingas vadnuo iki nykštukinės planetos paviršiaus prasiskverbė iš maždaug 40 kilometrų gylio ir šimtų kilometrų pločio požeminio telkinio.

„Taip Cerera pakeliama į „vandenyno pasaulio“ rangą“, sako Dawn misijos vyr. tyrėja Carol Raymond Reuters.

Taip ši nykštukinė planeta atsiduria garbingoje Encelado (ledinio Saturno palydovo) ir Europos (ledinio Jupiterio palydovo) kompanijoje – po jų paviršiumi irgi yra vandenynai. Kaip ir jie, Cerera dabar tapo nauju nežemiškos gyvybės buveinės pretendentu.

„Cereroje aptikta medžiaga astrobiologijos požiūriu yra itin svarbi. Žinome, kad šie mineralai yra itin svarbūs gyvybei atsirasti“, – The Guardian sakė Maria Cristina De Sanctis, Istituto Nazionale di Astrofisica in Rome tyrėja.

Dawn tirti šviesūs regionai yra Cereros Occator krateryje – druskų santalkos, pavadintos Cerealia Facula ir Vinalia Faculae. Jiems vos 2 milijonai metų, ir Dawn tyrėjai mano, kad juos sukūręs geologinis procesas tebevyksta.

Bet Encelade ir Europoje išlaikyti neužšalusius vandenynus padeda kitos jėgos, nei Cereroje. Kiti du vandenyno pasauliai jaučia stiprią savo planetų gravitacinę trauką: apie Jupiterį ir Saturną besisukančius palydovus planetos potvynio jėgomis tempia ir spaudžia. Dėl trinties palydovų vidus įkaista.

Bet Cereros atveju savo vaidmenį galėjo suvaidinti asteroidų smūgiai.

„Dideliame Cerealia Facula telkinyje, didžioji druskų dalis atsirado iš tižaus ploto iškart po paviršiumi, kurį ištirpdė prieš 20 milijonų metų kraterį suformavusio smūgio metu išsiskyręs karštis“, – sakė Raymond NASA pranešime spaudai.

„Po kelių milijonų metų karštis atvėso; tačiau smūgis skėlė ir didelius plyšius, galinčius siekti gilų, ilgai gyvuojantį telkinį ir taip sūrymas galėjo sunktis į paviršių.“

Kitaip tariant, asteroido smūgis galėjo trumpam išlaikyti nykštukinę planetą pakankamai šiltą, kad po jos paviršiumi liktų skystas vanduo. Mokslininkai mano, kad Dawn atrasti požeminiai druskingi vandenys gali būti išlikusios kišenės globalaus vandenyno, kuris, atvėsus Cererai, užšalo.

Per šį trumpą laiką, kol sąlygos buvo pakankamai šiltos, čia galėjo rastis gyvybė.

„Tikimybė rasti gyvybę kitame pasaulyje vis auga. Cerera yra naujausias įrodymas, kad mūsų planetų sistemoje pilna senovinių gyvybei tinkamų aplinkų“, – Twitter paskyroje sakė NASA administratorius Jim Bridenstine.

www.technologijos.lt
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(93 žmonės įvertino)
4.3118

Muziejuje galima išbandyti istorinės elektrinės valdymo simuliatorių

Energetikos ir technikos muziejus šeštadienį atveria galimybę lankytojams išbandyti istorinės...

Netikėtas atradimas: įvairūs įprasti higienos reikmenys gali padėti neutralizuoti koronavirusą (68)

Naujų tyrimų metu nustatyta, kad įvairūs įprasti higienos reikmenys, įskaitant burnos...

„Mokslo ritmu": Lietuvoje sergamumas onkologinėmis ligomis didėja, o mirštamumas - mažėja (3)

Vėžio genomo tyrimai sukėlė proveržį vėžio gydyme. Šiandien medikai jau gali nusitaikyti...

Trys KTU mokslininkų vertingi, bet labai paprasti patarimai, padėsiantys išgyventi sveikatos krizę

Daugeliui žmonių sveikatos krizė siejasi su pasaulį drebinančia Covid-19 pandemija . Tačiau...

Mokslininkai mano suradę raktą į plikimo gydymą: eksperimentai buvo labai sėkmingi (6)

Plikimas yra dažna vyrų problema. Ir daug kas pasakytų, kad tai nėra rimta sveikatos bėda –...

Top naujienos

Dirbti į užsienį nebesiveržia: net nekvalifikuotų darbuotojų ieško ir skandinavai, ir vokiečiai (9)

Pastaruoju metu valdžia džiaugiasi, kad vis daugiau lietuvių emigrantų grįžta į Tėvynę, o...

Šie avarinės būklės įrenginiai daugiabučiuose kelia pavojų gyvybei, bet jų tvarkyti neskubama: laukia ir 3 metus (23)

Vienas svarbiausių įrenginių aukštesniuose pastatuose – liftas. Tačiau taip pat tai gali būti...

Pasaulio sveikatos organizacija skambina pavojaus varpais: užsikrėtusiųjų skaičius gali pradėti augti eksponentiškai (46)

Europos Sąjungos ligų kontrolės agentūra, kaip ir susirūpinę medicinos darbuotojai, skambina...

Legendinio striptizo klubo „prakeiksmas“ – pastatą nusipirko, bet darbų pradėti negali (54)

Kaune, prie Savanorių prospekto, buvusiuose Radijo gamyklos kultūros rūmuose „Šilelis“ kadaise...

Klaipėdoje kamštelius gaminančios įmonės galvos skausmas: kaip gersime iš butelių po trejų metų (10)

Europoje ir Lietuvoje vis daugiau kalbant apie žiedinę ekonomiką ir atliekų perdirbimą, keisti...

Alytaus poliklinikoje mirė vyras (92)

Alytaus policijos pareigūnai penktadienį sulaukė pranešimo iš poliklinikos . Pranešta, kad...

Naujas koronaviruso rekordas: Lietuvoje užsikrėtė 474 žmonės ir 3 mirė papildyta (732)

Lietuvoje pranešta apie 474 naujus koronaviruso atvejus. Tai yra naujas užsikrėtimų skaičiaus...

Ilgiausią karantiną pasaulyje ištvėręs miestas vaduojasi iš antros koronaviruso bangos, bet problemos nesibaigia (41)

Australijoje esančios Viktorijos valstijos sostinė Melburnas ištvėrė vieną ilgiausių karantinų...

Gydytoja įspėjo dėl nesaugių lytinių santykių: gresia net vėžys (84)

Praėjęs karantinas dalį lietuvių privertė pasirūpinti papildomomis apsaugos priemonėmis...

Vidmantas Šmigelskas | D+ nariams

Kaip mes išsivaikščiojome: apie kareiviškas madas ir prekybą automatais

Kaliningrade vyko visokie balsavimai, referendumai. Viename buvo klausiama ar pritariame, jog...

|Maža didelių žinių kaina