aA
Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, prof. Juozas Vidmantis Vaitkus mokslo festivalyje „Erdvėlaivis Žemė 2015“ pasakos apie šviesos technologijas.
Juozas Vidmantis Vaitkus
Juozas Vidmantis Vaitkus
© DELFI / Šarūnas Mažeika

2015-uosius metus Jungtinės Tautos paskelbė „Tarptautiniais šviesos ir šviesos technologijų metais“, tuo įvertinant šviesos ir technologijų, susietų su šviesa, ypatingą reikšmę žmonijai ir dabartinei civilizacijai. Deklaruota, kad šia iniciatyva siekiama pademonstruoti politikams, verslui bei visuomenei šviesos technologijų galią sprendžiant įvairias problemas bei jų perspektyvą.

Pasak J. V. Vaitkaus, pasaulį jau apraizgė šviesolaidinės komunikacijos, gebančios perduoti informaciją greičiu, matuojamu šimtais gigabitų per sekundę. Šviesos bangų, lekiančių pro galaktikų telkinius, trajektorijos pokyčiai leidžia nustatyti paslaptingos „tamsiosios medžiagos“ telkinius erdvėje.

Pasaulyje lazerio spinduliai jau plačiai naudojami medicinoje, chirurgijoje, stomatologijoje, šios technologijos jau pradedamos taikyti Lietuvoje, teigiama profesoriaus J. V. Vaitkaus pranešime. Saulės šviesa gali padėti išspręsti žmonijos energetikos problemas, todėl tobulinamos kristalinių, amorfinių ir organinių puslaidininkių technologijos. Kuriami milžiniško intensyvumo šviesos šaltiniai, panaudojant elektronų greitintuvus ir lazerines technologijas. Tai atveria naujas galimybes įvairiose technologijose, net ir radioaktyvių izotopų nukenksminimui. Šviesa yra mažytis intervalas elektromagnetinių bangų skalėje.

„Eksploatuodami kitus šių bangų diapazonus, ne tik sukūrėme kasdieniniame gyvenime panaudojamas technologijas, bet ir tiriame, kaip susidarė dabartinė mūsų Visata, kokie procesai joje vyksta. Tam sukonstruoti grandioziniai įrenginiai Antarktidos ledo gelmėje, Argentinos stepėse, Pietų ašigalyje, kosmose ir t.t. Jais mokslininkai stebi neutrinų srautus, tiria procesus tolimose galaktikose ir aiškinasi Didžiojo sprogimo etapų eigą“, - teigė J. V. Vaitkus.

Mokslo festivalio paskaitoje jis žada apžvelgti Tarptautinių šviesos metų iniciatyvos idėją ir jos rėmėjus, kartu su įspūdžiais iš šių metų paskelbimo Paryžiuje UNESCO būstinėje, kur paskaitas skaitė net penki Nobelio premijos laureatai. Ką reiškia žmonijai šviesa, iliustruoja svetainė www.light2015.org, kurioje galima pamatyti, kaip iš pirmo žvilgsnio elementarūs dalykai pakeitė Filipinuose taifūno nuniokotose vietose ar Afrikos gilumoje gyvenančių žmonių buitį. Taip pat sužinosite, kur ir ką studijuojant galima įsijungti į šias pasaulines iniciatyvas. Aptarsime ir Lietuvoje gyvenusių ir dirbusių mokslininkų indėlį į pasaulinį mokslą. Pavyzdžiui, pasaulyje „fotochemijos tėvu“ vadinamo Teodoro Grotuso darbus, kuris daug nuveikė fizikoje ir chemijoje prieš 200 metų. Visa tai J. V. Vaitkus iliustruos tarpdisciplininiais pavyzdžiais.

Saulės elementų konstrukcijos principai yra tie patys, kaip ir detektorių, tarnaujančių radiacinėje medicinoje ar gigantiškuose elementariųjų dalelių tyrimo ar ryšių technikos įrenginiuose. Analogišką konstrukciją, tik parenkant kitokius puslaidininkius ir įjungus į grandinę priešinga kryptimi, turi naujausi šviesos šaltiniai, puslaidininkinės lempos. Šviesa stimuliavimo reiškinys užtikrina lazerių egzistavimą, bet taip pat leidžia mikroskopu matyti mažesnius objektus negu leidžia optikos dėsniai.

Didžiausią dalį žmogus informacijos gauna šviesa. Ne tik akimis, bet ir kompiuteriu ar mobiliuoju telefonu. Saulės energetika vis labiau pastebima globalioje energetikoje. 20 proc. visos elektros energijos sunaudojama apšvietimui, todėl populiarėja puslaidininkinės lempos, nes jos pačios ekonomiškiausios. Šviesa fundamentiniuose tyrimuose ir ypač reikšminguose taikymuose pelnė mokslininkams 54 Nobelio premijas.

Kviečiame apsilankyti Mokslo festivalio paskaitoje „Šviesos technologijos pasaulyje ir Lietuvoje: pasiekimai ir perspektyvos“, kurią prof. Juozas Vaitkus skaitys rugsėjo 17 d. 12.20 val. Šiaulių Didždvario gimnazijoje (Vilniaus g. 188).

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Žemė skęsta – iki 2040 metų po vandeniu atsidurs Europos ploto teritorija: pokyčiams gali būti per vėlu

Naujas tyrimas parodė, kad žemė visame pasaulyje tiesiog grimzta tiesiai po mūsų kojomis. Per...

NASA legenda apie „7 minutes siaubo“ ir ateivius: Žemė nėra unikali, tad gyvybė egzistuoja ir už jos ribų (113)

„Aš manau, kad yra šansas, jog egzistuoja gyvybė už Žemės ribų, nes mūsų planetoje nėra...

Visai kaip kometa – neįtikėtina, bet Merkurijus turi 3,5 milijono kilometrų ilgio uodegą (3)

Kiekviena Saulės sistemos planeta turi savo vizitinę kortelę, pagal kurią jas atpažįstame....

Kosmose nėra nei viršaus, nei apačios: tyrimas priminė, kad astronautai netenka svarbaus orientyro (2)

„Nepamirškite, priešininkų vartai – apačioje!“ sakė Enderis ir taip padėjo savo komandai...

Išsiaiškino vėžio ląstelių paslaptį: kai jos pereina į tokią būseną – net ir efektyviausi vaistai nepadės (39)

Šiuolaikinės vėžio gydymo priemonės yra labai efektyvios, tačiau kartais vėžio ląstelės...

Top naujienos

Po atviro Palucko laiško Sakalas pripažįsta: partijos laukia nelengvas sprendimas audringą laišką parašė ir Andriukaitis (43)

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) garbės pirmininkas Aloyzas Sakalas partijos pirmininko...

Valdžios ruošiama darbuotojų testavimo schema verslui kainuotų brangiai: tikrinimai vyktų kas savaitę (14)

Valdžia verslui siūlo įsigyti greituosius antigenų testus, kuriais darbuotojai būtų testuojami...

Vyriausybė svarstys karantino pakeitimus: kas keistųsi?

Vyriausybė trečiadienį spręs, ar leisti į mokyklas grįžti moksleiviams, patiriantiems...

Arūnas Spraunius | D+

Rusiškos dopingo istorijos: neįtikėtini prizai sportininkams už riziką ir pergales bei mįslingos mirtys

Keistokas šiaip jau turinčių tiesiog veržtis į kovą atsisakymas rungtyniauti.

Profesorius atkreipė dėmesį į mažai žinomą koronaviruso simptomą - „COVID liežuvį“ (1)

COVID-19 pasižymi daug keistų ir netikėtų simptomų. Garsus Jungtinės Karalystės (JK)...

Įmonės atsisako gabenti prekes į JK: vežėjai didina kainas (7)

Krovinių firmos atsisako gabenti prekes iš Prancūzijos į Jungtinę Karalystę beveik taip pat...

Žemė skęsta – iki 2040 metų po vandeniu atsidurs Europos ploto teritorija: pokyčiams gali būti per vėlu

Naujas tyrimas parodė, kad žemė visame pasaulyje tiesiog grimzta tiesiai po mūsų kojomis. Per...

Meistriškas Slouko tritaškis leido būsimiems varžovams pasivyti „Žalgirį“ (3)

Atidėtose Eurolygos rungtynėse antradienį Pirėjo „Olympiakos“ (11/9) svečiuose po pratęsimo...

Laukiama staigių temperatūros pokyčių: kai kur neliks ir sniego (9)

Trečiadienio dieną Lietuvos orus lems ciklono slėnis su šiltuoju atmosferos frontu. Šiltesnei...