Tokią savo naudai pakeičiamą aplinką britų evoliucinis biologas Richardas Dawkinsas pavadino „išplėstiniu fenotipu“. Geras tokio išplėstinio fenotipo pavyzdys yra termitynas. Jis pasižymi sudėtinga struktūra ir atlieka talpinimo, apsaugos, drėgmės ir temperatūros kontrolės funkcijas ten gyvenantiems termitams. Termitynas nėra termitų kūno dalis, tai yra jų suorganizuota artima aplinka, kuri padidina termitų išgyvenimo šansus.
Grįžkime pas mums visiems rūpimus žmones, – galime pamatyti, kad mūsų evoliucija ir sėkmė paskutinius dešimt tūkstančių metų buvo dominuojama būtent išplėstinio fenotipo, o ne prigimtinio fenotipo inovacijų. Mes sukūrėme gyvenvietes ir žemės ūkį, savo naudai bioinžineriškai su vis didesniu efektyvumu panaudojome kitas gyvybės formas. Taip pat mes, kaip dažnai įvyksta evoliucionuojant gyvybei, sukūrėme naujų medžiagų, pasižyminčių mums reikalingomis savybėmis.
Visų pirma tai buvo maisto ir rūkalų modifikacijos ugnimi, kurios sukuria egzotiškus junginius karamelizacijos ir temperatūrinės modifikacijos metu. Vėliau žmonės sukūrė keramiką, kepindami įvairius molius, toliau grynino ir kūrė įvairius metalų lydinius, kurie išplėtė morfologinės įrankių evoliucijos galimybes.
Naujausia šios inovacijų grandinės iteracija yra plastiko atradimas. Plastikas, kaip rodo pats pavadinimas, yra lanksti sintetinė organinė medžiaga, kuri gali turėti daugybę paskirčių. Plastikui atsirasti pradžią davė platus naftos, kaip pirminės žaliavos, prieinamumas. Be to, kad plastikas yra lankstus, kita jo kertinė savybė, dėl kurios jis geidžiamas žmonių, yra cheminis ir biologinis inertiškumas. Specialiai sukuriami tokie organiniai polimerai, kad jie kuo sunkiau natūralioje ir organikai negailestingoje deguonies prisotintoje atmosferoje galėtų irti arba kad jų negalėtų suvartoti mikroorganizmai.