„Aš net neįsivaizdavau, kas tai... tai tęsėsi dvi mylias paplūdimiu. Aš ėjau apie valandą su puse, o šie gyviai buvo visur. Žuvėdros buvo išsirikiavusios paplūdimyje. Jos jų tiek priėdė, kad vos pastovėjo“, – vietinis gyventojas Davidas Fordas pasakojo „Vice“.
Sumišęs dėl to, ką pamatė paplūdimyje, D. Fordas kreipėsi į „Bay Nature“ biologą Ivaną Parrą, kuris paaiškino, kad nors šie gyviai priminė visai ką kitą – tai keisti jūriniai kirminai. Urechis caupo – toks yra jų lotyniškas pavadinimas.
Beje, nėra jokių „Išgelbėk jūrų kirmėles“ fondų ir jokių nuomonės formuotojų, raginančių ką nors pirkti, kad būtų surinkta pinigų joms apsaugoti. Tačiau šie penius primenantys bestuburiai tikrai nusipelno jūsų dėmesio kaip žavinga ir neatskiriama jūrų ekosistemos dalis. Būtent taip teigia aplinkos mokslų asocijuotasis profesorius Darylas McPhee iš Bondo universiteto.
Visgi šis nutikimas Kalifornijos įlankoje tikrai šokiravo vietinius gyventojus. „Bay Nature“ tinklalapyje biologas I. Parras juokavo, kad fizinė šių kirminų išvaizda tikrai yra verta paaiškinimo. Anot jo, šių kirminų kūnas yra puikiai pritaikytas gyventi po žeme.
Šis maždaug 25 centimetrų ilgio padaras, aptinkamas palei vakarinę Šiaurės Amerikos pakrantę, savo namus stato smėlyje ar purve. Jų namai tai saugus U formos tunelis su įėjimu, kuris atrodo tarsi kaminas.
„Kai būna atoslūgis, kirminas nuslysta iki pat savo „kamino“ ir iš liaukų žiedo išskiria lipnų gleivinį tinklą. Kartais jūs galite pamatyti šiuos gleivinius tinklus, primenančius pūvančias medūzas, išmargintus aplink urvo įėjimą“, – aiškina I. Parras.
Kai kirminas lenda giliau į savo urvą, jis išskiria lipnų tinklą, kuris slenka visą kelią nuo įėjimo iki kirmino burnos.
Tada, naudodamas tris raumenų sluoksnius, kirminas į savo skylę pumpuoja vandenį, siurbdamas planktoną, bakterijas ir kitus grybus į savo tinklą. Pasisotinęs, jis vandenį išspjauna atgal.
Tačiau statant namą iš smėlio neišvengiamai kyla rizika. „Stiprios audros – ypač El Niño metais – nuplauna smėlį ir kirminai pasilieka krante“, – aiškina I. Parras. Būtent taip ir nutiko šį kartą.
