Melo kojos trumpos, todėl jis yra lėtesnis. Pastebėję tą trumpą pauzę daugybė žmonių pamanys, kad meluojate, nes melui reikia daugiau pastangų. Ir mokslininkai teigia, kad taip manantys nėra neteisūs – melas reikalauja daugiau pastangų, todėl žmogus turi trumpai pagalvoti.
Naujame tyrime dalyvavo 7500 žmonių iš JAV, Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos. Mokslininkai nesistengė išsiaiškinti, ar meluodami žmonės atsakinėja lėčiau. Jiems kur kas įdomiau buvo sužinoti, ar pašnekovai pastebi tas pauzes ir kaip jie jas vertina.
Mokslininkai vykdė 14 eksperimentų. Juose tyrimo dalyviai turėjo įvertinti žmonių nuoširdumą. Kartais pokalbiai buvo tik girdimi, kartais matomi ekrane, o kartais tiesiog perskaitomi. Mokslininkai pastebėjo, kad greitas atsakymas dažniau yra vertinamas kaip nuoširdus, o atidėtas – kaip nenuoširdus. Ta pauzė net neturi būti labai ilga – 1-2 s tyla jau verčia žmones manyti, kad pašnekovas bando sugalvoti melą. Tačiau viskas priklauso ir nuo pokalbio temos bei konteksto.
Pavyzdžiui, klausimas „Ar tau patinka mano pyragas“ dažnai užduodamas tikintis teigiamo atsakymo. Jei žmogus jį pateikia pagalvojęs, tikėtina, kad jo pašnekovas pamanys, kad jis meluoja. Jei po pauzės pasigirs neigiamas atsakymas, tikriausiai tai bus palaikyta dvejone prieš nuoširdų atsakymą. Kitaip tariant, jei nenorite, kad žmogus suprastų, kad jums nepatinka pyragas, atsakykite greitai, nes bet kokia pauzė privers aplinkinius manyti, kad pyragas jums nepatiko.
Tos pauzės nėra tikslus melo indikatorius – visi mes kalbame skirtingai ir mūsų manieros nėra taip lengvai perskaitomos. Tačiau jei norite, kad jūsų pašnekovai jus laikytų nuoširdžiu, atsakinėkite greitai.
Plačiau su tyrimu galite susipažinti ČIA.
