Pirmoji – smaragdinio žalumo šviesos – pro Žemę praskries pirmadienio naktį. Ji yra potenciali kitos kometos, pasirodysiančios kitą naktį, giminaitė. Antroji kometa pro Žemę praskries arčiausiai, vertinant artimiausius 250 metų.
Pirmoji ir didesnioji kometa bus matomos pietiniame pusrutulyje, toliau nuo miesto šviesų.
Kiek vėliau praskriesiančią kometą norintys pamatyti žvaigždžių stebėtojai Jungtinėse Amerikos valstijose (JAV) tikriausiai turėtų pasirengti žiūronus, o mokslininkai tam ruošiasi daug rimčiau: dangaus kūnas bus stebimas ir per „Hubble“ teleskopą.
„Tai bus rekordas, užfiksuotas knygose. Tai – neįkainojama galimybė mokslininkams sužinoti apie kometas daugiau, tirti fizines jų savybes“, – tvirtino Merilendo universiteto (JAV) universiteto profesorius Michael Kelly. Jis nėra girdėjęs apie kometas, kurios viena po kitos praskrietų pro Žemę taip greitai, per dvi dienas.
Pirmoji kometa 252P/LINEAR yra šviesiai žalios spalvos dėl skleidžiamų anglies dujų, tvirtino Merilendo universiteto atstovas. Žemę ir ją skirs apie 3 mln. mylių atstumas. Pradžioje netikėta, kad 252P bus labai šviesi, tačiau artėjant jos skrydžiui skelbiama, kad ji tikrai pranoks lūkesčius.
Astronomai atrado antrą praskriesiančią kometą P/2016 BA14 prieš keletą mėnesių. Jie gūžčiojo pečiais, nes manyta, kad pro Žemę tuo metu turėtų praskrieti asteroidas ar kosminių uolų santalka. Vėliau mokslininkai pamatė, kad šis dangaus kūnas turi švytinčią uodegą, dėl kurios jis turėtų būti laikomas kometa. Panašu, kad ir antrasis kūnas pro Žemę praskries gana arti. Paskutinį kartą taip arti Žemės praskriejusi kometa buvo 1770 m. Jos vardas buvo Lexell.
Mokslininkai nėra tikri, ar šios kometos yra susijusios. Gali būti, kad 252P buvo ta kometa, nuo kurios prieš dešimtmečius atskilo BA14. Gali būti, kad šios kometos yra atskilusios nuo dar didesnės kometos. Jei vis tik pasirodys, kad kometos yra susijusios, tai mokslininkai patirs beprecedentę sėkmę, rašoma portale „usatoday.com“.
